Auksas, sidabras ir varis šiemet siunčia skirtingus, bet vienas kitą papildančius signalus. Auksas baksnoja į augantį nepasitikėjimą valiutomis, varis atspindi didėjančią elektros, infrastruktūros ir technologijų paklausą. Sidabras atsiduria tarp anų dviejų pasaulių, nes jis vienu metu yra ir investicinis metalas, ir pramonės žaliava.
Todėl klausimas kiek dar gali brangti auksas nėra pats svarbiausias. Daug įdomesnis klausimas yra ką metalų kainos sako apie artimiausią ateitį ir kaip tai gali paveikti lietuvio pinigus.
AUKSAS BRANGSTA NE BE PRIEŽASTIES
Rugpjūtis aukso rinkoje buvo stiprus. Rugpjūčio 31 d. aukso kaina siekė apie 4 436 JAV dolerius už unciją, o per mėnesį metalas buvo pabrangęs daugiau nei 10 proc. Vienas svarbiausių aukso kainos veiksnių yra centriniai bankai. 2026 m. antrąjį ketvirtį jie nupirko 289 tonas aukso. Tarp aktyviausių pirkėjų buvo kaimynė Lenkija ir Kinija. Pasaulio aukso taryba taip pat nurodo, kad centriniai bankai ketina tęsti aukso pirkimą. Tai jau darosi eilinis signalas. Centriniai bankai auksą perka ne todėl, kad tikisi per metus padvigubinti savo investiciją – jie taip mažina priklausomybę nuo vienos valiutos ar vienos finansinės sistemos. Prie to prisideda JAV skola, geopolitinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl palūkanų. Šie veiksniai didina paklausą turtui, kuris neturi vieno šeimininko ir nėra kažkokios valstybės skola. Goldman Sachs rugpjūčio pabaigoje prognozavo, kad aukso kaina iki 2026 m. pabaigos gali pasiekti 4 900 JAV dolerių už unciją. Tai, žinoma, nėra garantija, tačiau rodo, kad didžiosios finansų institucijos nemano, jog aukso istorija jau baigta.
VARIS PASAKOJA VISAI KITĄ ISTORIJĄ
Jeigu auksas yra nepasitikėjimo signalas, varis yra ekonomikos signalas. Varis reikalingas elektros tinklams, transformatoriams, duomenų centrams, elektromobiliams, atsinaujinančiai energetikai ir pramonės elektrifikacijai. Įtaką kainai šiuo metu daro ne vien fizinis trūkumas. Rinką veikia ir JAV prekybos politika, atsargų perkėlimas į JAV bei pasiūlos sutrikimai. Rugpjūčio pabaigoje vario kaina Londono metalų biržoje buvo priartėjusi prie istorinio rekordo.
KODĖL TAI SVARBU IR LIETUVAI
Litgrid 2026–2035 m. elektros perdavimo tinklo plėtrai numato apie 2,5 mlrd. eurų investicijų. Iki 2035 m. Lietuvos elektros vartojimas, priklausomai nuo scenarijaus, gali išaugti nuo 13 TWh iki 27–47 TWh per metus. Tuo pat metu reikės prijungti daugiau saulės ir vėjo elektrinių, energijos kaupimo sistemų, jūrinio vėjo parkų, pramonės ir duomenų centrų. Kitaip tariant, Lietuva pati taps didesne elektros infrastruktūros ir metalų vartotoja.
KODĖL TAI SVARBU TAVO PINIGAMS?
Metalų kainos į parduotuvę neateina tiesiogiai. Jei pabrangsta varis, pardavėjas staiga nepabrangins televizoriaus 10 proc. Tačiau metalai yra didelės tiekimo grandinės dalis. Brangesni metalai gali didinti elektros tinklų, kabelių, transformatorių, automobilių, elektronikos ir įvairios infrastruktūros sąnaudas. O didelės investicijos į Lietuvos energetiką galiausiai turi būti finansuojamos. EPSO-G grupės planuose 2026–2035 m. numatyta apie 4,1 mlrd. eurų investicijų į elektros, dujų ir vandenilio infrastruktūrą. Tai reiškia, kad metalų paklausa lietuviui gali pasimatyti ne aukso parduotuvėje, o elektros sąskaitoje, automobilio kainoje ar būsto statybos sąmatoje.
AR VERTA DABAR PIRKTI AUKSĄ?
Čia reikėtų vengti dviejų kraštutinumų. Pirmas, „auksas brangsta, todėl reikia pirkti kuo daugiau“. Antras, „auksas jau brangus, todėl jau neverta apie tai galvoti“. Abu požiūriai per daug primityvūs. Auksas neturi generuoti pinigų srauto kaip įmonė. Jo pagrindinė funkcija portfelyje yra diversifikacija ir apsauga tam tikrais scenarijais. Todėl žmogui, kuris turi santaupų, nedidelė dalis auksu gali turėti logikos. Tačiau pinigų, kurių reikės po kelių mėnesių, į auksą investuoti nereikėtų.
Jeigu sprendimas investuoti į auksą jau priimtas, verta žinoti, kad nebūtina visos sumos investuoti iš karto. Dalį pinigų galima paskirstyti per ilgesnį laiką ir auksą pirkti etapais. Taip sumažėja rizika viską įsigyti tuo metu, kai kaina yra ypač aukšta, nors, kaip ir bet kuri investicija, toks pasirinkimas pelno negarantuoja.
Ir nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje auksas perkamas eurais, o pasaulinė aukso kaina vertinama JAV doleriais. Todėl tavo rezultatas priklauso ne tik nuo aukso, bet ir nuo EUR/USD kurso.
O KĄ DARYTI SU SIDABRU IR VARIU?
Sidabras įdomus tuo, kad turi dvigubą paklausą. Jis naudojamas pramonėje, bet kartu yra ir investicinis metalas. Todėl stipri pramonės paklausa gali sutapti su investuotojų noru turėti sidabro krepšelyje. Tačiau sidabras yra gerokai nepastovesnis už auksą. Rugpjūtį jo kaina šoktelėjo daugiau nei 16 proc., bet tai taip pat patvirtina, kad tai gali būti greitas judėjimas į abi puses. Varis dar kitoks. Tai nėra klasikinė „apsauga nuo infliacijos“. Jo kaina daug labiau priklauso nuo ekonomikos, Kinijos, pramonės, infrastruktūros ir pasiūlos. Todėl investuotojui varis yra labiau statymas „ant elektrifikacijos” ir infrastruktūros nei dėl chaoso finansų rinkose.
TAI KAS TOLIAU?
Mano bazinis scenarijus būtų toks: metalai išliks svarbūs, tačiau jų kainos judės labai skirtingai. Auksui palankus scenarijus yra tolesnis centrinių bankų pirkimas, aukštos valstybių skolos ir geopolitinė rizika. Varis duotų naudos iš ilgalaikės elektrifikacijos, AI infrastruktūros ir elektros tinklų investicijų. Tačiau jo kaina gali smarkiai svyruoti, nes trumpuoju laikotarpiu ją veikia ekonomikos ciklas, Kinijos paklausa, JAV prekybos politika ir kasybos pasiūla. Sidabras turi didžiausią potencialą nustebinti į abi puses, nes jame susiduria investicinė ir pramoninė paklausa.
Lietuviui praktiškiausia būtų neskubėti pirkti aukso. Nes jeigu metalai brangsta dėl to, kad pasauliui reikia vis daugiau elektros, infrastruktūros ir fizinio turto, problema gali būti kita: tavo pajamos ir santaupos augs lėčiau nei išlaidos, kurių reikės tam pačiam gyvenimo lygiui išlaikyti. Svarbiau pasiruošti scenarijui, kuriame gyvenimas per ateinančius 5–10 metų taps brangesnis. Pirmiausia, įsivertink savo pajamas. Jei atlyginimas per metus didėja 3 %, o tavo realios išlaidos auga 5 %, tu tampi skurdesnis net ir gaudamas didesnį atlyginimą. Todėl verta investuoti į gebėjimus, kurie didina tavo pajamas. Antra, nelaikyti visko grynaisiais. Turėti pusmečio rezervą yra racionalu. Tačiau pinigai, kurių nereikės daugelį metų, neturėtų būti laikomi taip, lyg jų vertė nesikeistų. Trečia, diversifikuoti. Daliai žmonių tai reiškia akcijas, daliai obligacijas, nekilnojamąjį turtą ar auksą.
Ketvirta, stebėti savo didžiausias išlaidas. Jei energija, būstas, transportas ir maistas sudaro didžiąją dalį biudžeto, tai būtent ten yra didžiausia infliacijos rizika. Kartais daug daugiau sutaupti sumažinus ilgalaikes išlaidas, nei bandyti uždirbti iš aukso kainos pokyčio.
Nėra vieno turto, kuris apsaugotų nuo visų nemalonių scenarijų.
Ir dar, jei metalų kainų augimą iš tiesų lemia ilgalaikės investicijos į elektros tinklus, DI, energetiką – verta žiūrėti į įmones, kurios iš šio proceso uždirba. Kasyba, elektros tinklai, įrangos gamintojai, energetika ir infrastruktūra gali būti kur kas įdomesni už bandymą atspėti kada aukso kaina pasieks kitą rekordą.
Tekste pateikta autoriaus nuomonė, prognozės ir duomenys yra skirti tik bendram supažindinimui ir neatspindi individualių investavimo patarimų. Investavimas į finansines priemones ar žaliavas yra susijęs su rizika, o istoriniai rezultatai ar prognozės negarantuoja ateities grąžos. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojų priimtus asmeninius finansinius ar investicinius sprendimus. Prieš priimdami investicinius sprendimus, įvertinkite savo finansinę situaciją, rizikos toleranciją arba pasikonsultuokite su licencijuotu finansų patarėju.
