Nuo 2026-ųjų kriptobiržos teikia duomenis VMI. Klausimas vienas: kas tiksliai bus perduota?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikia DAC8 – ES direktyva, perkelianti EBPO kriptoturto duomenų mainų standartą (CARF). Praktiškai tai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai renka duomenis apie tavo 2026 metų sandorius ir iki 2027 m. gegužės 31 d. juos pateiks VMI.
Toliau VMI tais duomenimis keisis su kitomis valstybėmis. Ir atvirkščiai – gaus duomenis apie lietuvių sąskaitas užsienio biržose.
Bet įdomiausia ne pati prievolė. Įdomiausia ką konkrečiai VMI pamatys savo ekrane ir kodėl tas vaizdas daugeliui atrodys blogiau, nei realybė.
KĄ VMI MATĖ IR IKI ŠIOL?
Pradžiai verta suvokti bazinę liniją. Mitas „VMI nieko nemato” žlugo ne 2026-aisiais, o maždaug 2016-aisiais. Bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai (MAĮ 55 str.) kasmet, iki birželio 1 d., automatiškai teikia VMI:
- tavo sąskaitų likutį metų pabaigoje, jei visų sąskaitų pas tą patį dalyvį suma ≥ 5 000 Eur;
- metines įplaukas, jei visų sąskaitų pas tą patį dalyvį įplaukos ≥ 15 000 Eur;
- duomenis apie skolinius įsipareigojimus, atidarytas/uždarytas sąskaitas, seifo kamerų nuomą, naudos gavėjus.
Tai apima ne tik Swedbank ar SEB. Tai apima Revolut, Paysera ir bet kurį prižiūrimą mokėjimo ar elektroninių pinigų dalyvį.
CRS ir FATCA – užsienio finansinės sąskaitos. DAC7 – platformų operatoriai (Vinted, Airbnb, Bolt ir pan.). CESOP – mokėjimo paslaugų teikėjai praneša apie tarpvalstybinius mokėjimus, kai tam pačiam gavėjui per ketvirtį atliekama daugiau nei 25 operacijos.
Iki 2026-ųjų kriptovaliutos buvo juodoji skylė. VMI matydavo, kad iš tavo sąskaitos išėjo 20 000 Eur į Binance, o po dvejų metų grįžo 60 000 Eur. Ką tu darei tuo metu – nematydavo. Nuo 2026-ųjų tas tarpas užpildomas.
KAS KONKREČIAI TEIKIA DUOMENIS?
Duomenis teikia kriptoturto paslaugų teikėjai – subjektai, turintys Lietuvos banko licenciją pagal MiCA (Reglamento (ES) 2023/1114 63 str.) arba veikiantys pranešimo pagrindu pagal 60 str. Į sąrašą patenka veiklos:
- kriptoturto saugojimas ir administravimas klientų vardu;
- prekybos platformos valdymas;
- kriptoturto keitimas į pinigus ir į kitą kriptoturtą;
- pavedimų vykdymas, priėmimas ir perdavimas klientų vardu;
- kriptoturto pervedimo paslaugos;
- konsultacijos ir portfelio valdymas.
Atskirai apibrėžti kriptoturto operatoriai – tie, kuriems MiCA netaikoma, bet kurie turi sąsają su Lietuva (rezidentai mokesčių tikslais, įsteigti pagal LR teisę, valdomi iš Lietuvos arba turintys čia įprastinę verslo vietą). Jie privalo užsiregistruoti VMI ir gauna individualų identifikacinį numerį.
Svarbu, ir daugelis to nesupranta: prievolė nesibaigia prie ES sienos. Ne ES įsisteigęs paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas ES gyventojams, į DAC8 taikymo sritį taip pat patenka. „Mano birža ne europinė” nėra argumentas – klausimas, ar ji aptarnauja ES rezidentus.
KĄ TIKSLIAI MATYS VMI?
Čia esmė. Duomenys teikiami kiekvienam naudotojui atskirai ir kiekvienai kriptoturto rūšiai atskirai, suvestiniais metiniais skaičiais, ne po vieną sandorį.
Apie tave kaip asmenį:
vardas, pavardė, adresas, gimimo data, rezidavimo valstybė (-ės) mokesčių tikslais, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (MMIN), o juridinių asmenų atveju – ir kontroliuojantieji asmenys.
Apie sandorius – keturios kategorijos:
- Kriptoturto keitimas į fiat ir atvirkščiai. Bendra suma eurais, vienetų skaičius, sandorių skaičius – atskirai įsigijimams ir atskirai pardavimams.
- Kriptoturto keitimas į kitą kriptoturtą. Ta pati logika: bendra tikroji rinkos vertė, vienetai, sandorių skaičius.
- Pervedimai – įskaitant pervedimus į „savarankiškas” (unhosted) pinigines, t. y. tavo paties šaltąją piniginę. Pranešama suvestinė vertė, vienetų skaičius ir sandorių skaičius. Kai žinoma – ir pilnas piniginės adresas.
- Mažmeniniai mokėjimai už prekes ar paslaugas, kai vertė viršija 50 000 JAV dolerių.
TRYS DALYKAI, KURIUOS VERTA PERSKAITYTI DAR KARTĄ
Pirma – pervedimas į savo piniginę yra pranešamas, nors jokio mokestinio įvykio nėra. Tai sąmoningas sprendimas, o ne klaida. Reguliuotojas nori matyti, kur turtas išeina iš kontroliuojamos sistemos.
Antra – keitimas kriptovaliuta į kriptovaliutą pranešamas atskirai. Tai ta vieta, kur daugiausiai žmonių sužinos, kad turėjo mokestinę prievolę, apie kurią negalvojo.
Trečia – perduodamos BENDROS sumos, o ne pelnas. Apie tai kitas skyrius, nes tai viso teksto esmė.
Terminai Lietuvoje: duomenys už 2026 kalendorinius metus VMI pateikiami iki 2027 m. gegužės 31 d. (VMI viršininko 2025-12-10 įsakymas Nr. VA-119). Duomenų teikėjas privalo juos kaupti ir saugoti ne trumpiau kaip 5 kalendorinius metus. Radus neatitikimų, privalo patikslinti per 10 darbo dienų.
Ir dar viena svarbi detalė: jei naudotojas nepateikia patikimo patvirtinimo apie savo rezidavimo valstybę ir MMIN, paslaugų teikėjas po dviejų priminimų ir ne anksčiau kaip po 60 dienų privalo neleisti tam naudotojui atlikti operacijų. Ne „gali”. Privalo. Jei 2026-aisiais gavai iš biržos laišką apie „tax residency confirmation” ir jį ignoravai – tai žinok, kar tai ne rinkodara.
SVARBIAUSIAS NIUANSAS: VMI MATYS APYVARTĄ, O NE PELNĄ
Lengviausia suprasti per pavyzdį: įsivaizduok du žmones. Pirmas nusipirko bitkoinų už 3 000 Eur, pardavė už 6 000 Eur. VMI ataskaitoje: įsigijimų už 3 000, pardavimų už 6 000.
Antras metus prekiavo. 380 sandorių. Bendra pardavimų suma – 240 000 Eur, bendra įsigijimų suma – 236 000 Eur. Realus metinis rezultatas: +4 000 Eur.
Kurio VMI byla atrodys įdomiau? Žinoma antrojo. Nes ataskaitoje bus skaičius „240 000″, o jo GPM311 deklaracijoje – tuščia arba beveik tuščia.
Ir čia prasideda problema, kuri per artimiausius dvejus metus sudegins daug nervų: rizikos atrankos algoritmas dirba su neatitikimais, o ne su tavo gerais ketinimais. Neatitikimas tarp 240 000 Eur apyvartos ir 0 Eur deklaruotų pajamų yra būtent toks “redflagas”. Tave išgelbės ne tai, kad neuždirbai. Tave išgelbės tai, kad gali įrodyti, jog neuždirbai – sandorių suvestine, kurioje matyti kiekvieno įsigijimo data, kiekis ir kaina eurais.
Jei tokios suvestinės neturi, savikainos teks paieškoti. Jei neatkursi – VMI apskaičiuos mokestį pagal turimus duomenis. O turimi duomenys šiuo atveju, žinoma, bus pardavimų suma.
KAIP TAI ATRODO PRAKTIŠKAI: AŠTUONI SCENARIJAI
Skaičiuota pagal 2026 m. taisykles. Kito turto pardavimo pajamoms taikomas 2 500 Eur per metus neapmokestinamas dydis (GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p.). Tarifai 2026 m.: 15 % pajamų daliai iki 12 VDU (27 745,80 Eur), toliau 20 % iki 36 VDU (83 237,40 Eur), 25 % iki 60 VDU (138 729 Eur), 32 % virš to. 1 VDU 2026 m. – 2 312,15 Eur.
A. Hodleris, kuris nieko nedarė. Nusipirko BTC 2023-aisiais, 2026-aisiais nepardavė nieko, nepervedė nieko.
Mokestis: nulis. Vien laikymas nėra mokestinis įvykis.
Ką matys VMI: nieko arba beveik nieko – pranešami sandoriai, o ne likučiai. Ataskaitoje figūruoja sandoriai, o ne portfelio dydis.
B. Vienkartinis pardavimas, telpantis į lengvatą. Pirko už 3 000 Eur, pardavė už 5 400 Eur. Pelnas – 2 400 Eur.
Mokestis: nulis, nes 2 400 < 2 500. Šios pajamos net nedeklaruojamos.
Ką matys VMI: pardavimų už 5 400 Eur. Skirtumas tarp „5 400″ ir „nedeklaravo” jiems bus paaiškinamas tik turint įrodymus dokumentais.
C. Tas pats, bet 300 eurų daugiau. Pirko už 3 000 Eur, pardavė už 5 700 Eur. Pelnas – 2 700 Eur.
Apmokestinama: 2 700 – 2 500 = 200 Eur.
GPM (15 %): 30 Eur.
Trisdešimt eurų. Bet deklaruoti reikia. Ir būtent dėl tokių sumų žmonės neproporcingai rizikuoja, nes nedeklaravimas kainuoja daugiau nei mokestis.
D. Keitimas BTC → USDT be jokio išgryninimo
Turėjo 1 BTC, įsigytą už 30 000 Eur. Rinkai kylant, iškeitė jį į USDT, kai BTC vertė buvo 85 000 Eur. Eurų į savo banko sąskaitą negavo nė vieno.
Mokestinis įvykis: įvyko. Keitimas į kitą kriptoturtą laikomas pajamų gavimo momentu; pajamos skaičiuojamos pagal gautos kriptovaliutos rinkos vertę eurais keitimo dieną.
Pelnas: 85 000 – 30 000 = 55 000 Eur.
Apmokestinama: 55 000 – 2 500 = 52 500 Eur.
GPM: 27 745,80 × 15 % = 4 161,87 Eur; likę 24 754,20 × 20 % = 4 950,84 Eur. Iš viso ≈ 9 113 Eur.
Ir dabar geriausia dalis: eurų kišenėje nėra. Jie USDC monetoje. Jei rinka nukris ir jis stablecoiną vėl keis į BTC pigiau, mokestinė prievolė už 2026-uosius vis tiek liks.
Tai yra ta vieta, kur „aš nieko negryninau, tai nieko nemokėsiu” susiduria su realybe. Iki 2026-ųjų šis sandoris VMI buvo praktiškai nematomas. Nuo 2026-ųjų jis yra atskira ataskaitos eilutė.
E. Aktyvus prekiautojas. 380 sandorių per metus, apyvarta 240 000 Eur, rezultatas +4 000 Eur.
Pirmas klausimas ne apie sumą, o apie kvalifikaciją. Jei veikla atitinka individualios veiklos požymius – savarankiškumą, tęstinumą ir siekį gauti ekonominės naudos – tai jau ne „kito turto pardavimas”. Tada dingsta 2 500 Eur lengvata, atsiranda registravimosi prievolė, kiti tarifai, PSD/VSD įmokos ir apskaitos reikalavimai.
Kur riba? Aiškios ribos nėra. VMI vertina kriterijų visumą, o ne sandorių skaičių. Tai reiškia, kad prie 380 sandorių per metus tu esi pilkojoje zonoje ir tavo pozicija priklausys nuo to, kaip argumentuotai ją pagrįsi. Praktinė išvada: jei prekiauji aktyviai, klausimą „individuali veikla ar ne” reikia išspręsti iš anksto ir raštu, o ne per mokestinį patikrinimą.
F. Perkėlimas į šaltąją piniginę. Išvedė iš biržos 2 BTC į savo Ledger.
Mokestinis įvykis: nėra. Turto savininkas nepasikeitė.
Ką matys VMI: pervedimą – vertę, vienetus, sandorių skaičių, o kai žinoma – ir piniginės adresą.
Tai reiškia, kad išvedimas nebėra dingimas. Tai yra “pažymėtas išėjimas iš stebimos zonos”. Jei po dvejų metų tie patys 2 BTC atsiras kitoje biržoje ir bus parduoti – tai bus dvi ataskaitos, kurias susieti nėra sunku.
G. Staking, lending, palūkanos. Laikė ETH platformoje, per metus gavo 1,8 ETH atlygio.
Mokestinis įvykis: yra – neatlygintinai gauto kriptoturto tikroji rinkos kaina gavimo momentu pripažįstama pajamomis. Vėliau, jį pardavus, atsiranda antras įvykis – nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir tos pačios anksčiau apmokestintos vertės.
Dėmesio: 2 500 Eur lengvata yra skirta “kito turto pardavimo” pajamoms. Ar ji dengia gautą atlygį – atskiras klausimas, kurį verta patikslinti pas VMI.
H. „Aš naudojuosi ne europine birža”. Trumpas atsakymas: tai laimi ne daug ir neilgai.
Pagal EBPO duomenis, CARF įsipareigojo įgyvendinti daugiau nei 70 jurisdikcijų. Pirmoji banga (mainai 2027 m., duomenys renkami nuo 2026-01-01) – visa ES, įskaitant Lietuvą, plius Jungtinė Karalystė, Japonija, Korėja, Brazilija, Kaimanai, Normandijos salos ir kt. Antroji banga (mainai 2028 m., duomenys nuo 2027-01-01) – tarp jų Šveicarija, Singapūras, JAE, Honkongas, Turkija.
JAV eina savo keliu: tarptautiniuose CARF mainuose dalyvaus vėliau, bet viduje jau veikia Form 1099-DA – brokerių pranešimai apie bendrąsias pajamas nuo 2025 m. sandorių ir savikainos duomenis nuo 2026 m. sandorių. Neįsipareigojusių ir realiai naudingų jurisdikcijų sąrašas trumpėja kasmet. Statyti strategiją ant to yra labai rizikinga.
KO VMI VIS DĖLTO NEMATO?
Sąžiningumo dėlei – DAC8 nėra viską matanti akis.
- Decentralizuotos biržos ir DeFi protokolai be tarpininko į apibrėžimą įprastai nepatenka.
- Piniginė su pinigine (P2P), jei nė vienoje pusėje nėra paslaugų teikėjo.
- Sandoriai neįsipareigojusiose duomenis teikti jurisdikcijose – kol kas.
- Portfelio dydis. Pranešami sandoriai, ne likutis. VMI nematys, kad tavo piniginėje guli 12 BTC, jei tais metais jų nejudinai.
Bet čia yra spąstai. Nematomumas grandinėje ir nematomumas mokestine prasme – ne tas pats. Blokų grandinė yra viešas, nuolatinis, neištrinamas registras. Kai vienas galas pažymimas tavo vardu ir MMIN, kitas galas nustoja būti anoniminis atgaline data. Grandinės analitika yra pigi ir toliau pinga.
Ir dar viena detalė: jei mokesčiai perskaičiuojami remiantis automatinių informacijos mainų pagrindu gauta informacija, taikomas ilgesnis – einamųjų ir 5 praėjusių kalendorinių metų – senaties terminas (MAĮ 68 str.). Tas pats 5 metų terminas galioja ir GPM perskaičiavimui apskritai. Bendrasis terminas yra 3 metai, bet tai ne tas atvejis.
KĄ DARYTI DABAR (PRAKTINIS SĄRAŠAS)
- Susirask ir išsaugok visą sandorių istoriją iš kiekvienos biržos, kurią kada nors naudojai. Biržos užsidaro, o tavo prievolė – ne. Eksportuok CSV dabar.
- Susikurk vieną suvestinę su stulpeliais: data, veiksmas, turtas, kiekis, kaina eurais, kursas ir jo šaltinis, mokesčiai. VMI aiškiai leidžia naudotis keityklų kursu faktinio pajamų gavimo momentu, bet reikalauja užfiksuoti šaltinį ir datą.
- Nusistatyk savikainos metodą ir jo laikykis – čia nėra griežto nurodymo, todėl svarbiausia nuoseklumas ir dokumentacija.
- Neignoruok biržos prašymo patvirtinti mokestinę rezidenciją. Po dviejų priminimų ir 60 dienų operacijos blokuojamos.
- Atsakyk sau į klausimą apie individualią veiklą anksčiau, nei jį uždavė VMI.
- Deklaruok. GPM311: kito turto pardavimo pajamos – D dalis, kodas 13; individualios veiklos pajamos – C dalis, kodas 93.
- Jei praeityje kažko nedeklaravai – šis tekstas ne apie tai, ar tave pagaus. Jis apie tai, kad pasitaisyti savo iniciatyva visada kainuoja mažiau.
Didžiausia DAC8 rizika eiliniam žmogui – ne mokestis, o neatitikimas tarp matomos apyvartos ir deklaruotų pajamų. Tvarkinga sandorių apskaita čia vertingesnė už bet kokią optimizavimo schemą. Ir dar: jurisdikcijų medžioklė kaip strategija baigėsi – ne dėl moralės, o dėl aritmetikos.
*Šis tekstas nėra individuali mokestinė konsultacija. Konkrečioje situacijoje – kreipkis į VMI arba mokesčių konsultantą.
Šaltiniai: VMI DAC8 DUK ir duomenų teikimo puslapiai; VMI prie FM viršininko 2025-12-10 įsakymas Nr. VA-119; Mokesčių administravimo įstatymo 55, 61-5 ir 68 str.; GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. ir 6 str.; VMI paaiškinimai dėl virtualios valiutos apmokestinimo; Reglamentas (ES) 2023/1114 (MiCA); Direktyva (ES) 2023/2226 (DAC8); EBPO CARF įsipareigojimų sąrašas.
Šiame tekste pateikiama autoriaus nuomonė ir bendro pobūdžio informacija. DAC8 taikymas kriptoturto srityje yra naujas reguliavimas, o su juo susijusios duomenų teikimo prievolės Lietuvoje pradėtos taikyti nuo 2026 metų, todėl institucijų praktika ir atskirų nuostatų aiškinimas dar gali formuotis bei keistis. Tekstas nėra individuali mokestinė, finansinė ar investavimo konsultacija. Dėl konkrečios situacijos rekomenduojama kreiptis į VMI arba kvalifikuotą mokesčių specialistą.
