Mažiau nei per savaitę Šiaulių krašte užfiksuoti trys skirtingi sukčiavimo atvejai. Visos trys istorijos skirtingos, tačiau jų baigtis vienoda – prarasti pinigai.
Policijos duomenimis, dėl visų trijų įvykių pradėti tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį – sukčiavimą.
SUMOKĖJO 155 EURUS, BET PREKĖS NESULAUKĖ
Pirmasis atvejis užfiksuotas rugpjūčio 19 dieną.
1999 metais gimusi Šiaulių rajono gyventoja interneto svetainėje rado norimą įsigyti prekę ir į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 155 eurus. Tačiau sumokėjusi pinigus prekės moteris taip ir negavo.
Į policiją dėl galimo sukčiavimo ji kreipėsi rugpjūčio 27 dieną.
BUTO PAIEŠKOS KAINAVO 500 EURŲ
Vos po dienos nuo sukčiavimo nukentėjo ir šiaulietė, ieškojusi nuomojamo būsto.
Rugpjūčio 20 dieną 1990 metais gimusi moteris, norėdama išsinuomoti butą, sumokėjo 500 eurų depozitą. Tačiau žadėtas būstas jai išnuomotas nebuvo, o sumokėti pinigai negrąžinti.
Į policiją apgauta moteris kreipėsi rugpjūčio 27 dieną.
NORĖJO PARDUOTI PREKĘ – PRARADO 1490 EURŲ
Didžiausią finansinį nuostolį patyrė dar viena Šiaulių rajono gyventoja.
Rugpjūčio 25 dieną 1986 metais gimusi moteris norėjo parduoti prekę. Su ja susisiekęs pirkėjas atsiuntė nuorodą, kurią moteris paspaudė ir joje suvedė banko duomenis.
Netrukus paaiškėjo, kad vietoje laukto apmokėjimo moteris pati neteko pinigų – iš jos sąskaitos dingo 1490 eurų.
Apie šį įvykį policijai taip pat pranešta rugpjūčio 27 dieną.
SUKČIŲ SCENARIJAI SKIRTINGI, TIKSLAS – TAS PATS
Trys per trumpą laiką Šiaulių krašte užfiksuoti atvejai rodo, kad sukčių naudojami scenarijai gali būti labai skirtingi. Jų taikiniu tampa ne tik internetu prekes perkantys žmonės, bet ir būsto ieškantys ar savo daiktus parduoti bandantys gyventojai.
Vienur prašoma iš anksto pervesti pinigus už prekę ar būsto nuomą, kitur potencialiam pardavėjui atsiunčiama nuoroda, imituojanti atsiskaitymo ar siuntų pristatymo sistemą.
Todėl gavus nepažįstamo žmogaus siunčiamą nuorodą verta būti itin atsargiems. Norint gauti pinigus už parduodamą prekę, nereikia pirkėjo atsiųstoje svetainėje suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, PIN kodų ar tvirtinti netikėtų „Smart-ID“ užklausų.
Ne mažiau atsargumo reikia ir prieš pervedant avansą už internetu norimą įsigyti prekę ar depozitą už nuomojamą būstą. Verta patikrinti pardavėją ar nuomotoją, neskubėti atlikti pavedimo ir suklusti, jei žmogus spaudžia pinigus pervesti kuo greičiau.
Šįkart trys skirtingos situacijos trims Šiaulių krašto gyventojoms kainavo daugiau kaip 2,1 tūkst. eurų. Sukčiams kartais užtenka vieno skuboto pavedimo ar vieno apgaulingos nuorodos paspaudimo, todėl budrumas internete ir atliekant finansines operacijas išlieka svarbiausiu saugumo garantu.
Parengta pagal Šiaulių AVPK informaciją.
Asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
