Dar visai neseniai, rašydamas apie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nario Manto Šakočiaus pasitraukimą iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, „Krašto balsas“ kėlė paprastą klausimą – kas toliau?
ATSAKYMO ILGAI LAUKTI NEREIKĖJO
Atsakymas pasirodė ne spaudos konferencijoje, ne socialiniuose tinkluose ir ne skambiame politiniame pareiškime. Atsakymą jau galima pamatyti valstybės informacinėse sistemose.
2026 metų rugsėjo 4 dieną oficialiai įregistruotas politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame Šiaulių rajonui“. Jo vadovu nurodomas Mantas Šakočius.
Tačiau dar įdomesnis skaičius – 55.
Būtent tiek narių jau turi naujoji politinė organizacija. Šiaulių rajone komitetui įsteigti būtina turėti mažiausiai 50 narių, tad įstatyme nustatyta kartelė ne tik pasiekta, bet ir peržengta.
Tai reiškia viena: M. Šakočiaus pasitraukimas iš Demokratų nebuvo pasitraukimas iš politikos.
Priešingai – vos po kelių dienų Šiaulių rajono politiniame žemėlapyje atsirado nauja organizacija, kuri 2027 metų savivaldos rinkimuose gali pasiūlyti visiškai kitokį pasirinkimą nei iki šiol rajone dominavusios partijos.
Ir čia neišvengiamai kyla viena labai ryški asociacija – Artūras Visockas ir Šiaulių miestas.
ŠIAULIŲ MIESTE TAI JAU ĮVYKO. RAJONUI – NAUJIENA
Šiaulių miesto rinkėjams nepartinis sąrašas ar politinis komitetas jau seniai nėra neįprastas reiškinys.
Šiaulių rajone situacija kitokia.
Pastarųjų savivaldos rinkimų istorijoje Šiaulių rajono tarybos mandatus dalijosi politinės partijos. 2015 metais visi šeši kandidatų sąrašai priklausė partijoms. 2019-aisiais išrinktoje taryboje taip pat dominavo partijų atstovai, o 2023 metais visus 25 tarybos mandatus pasidalijo septynios politinės partijos.
Todėl naujojo komiteto atsiradimas nėra vien dar vieno juridinio asmens registracija.
Tai naujas politinis modelis Šiaulių rajonui.
Modelis – kuriame žmonėms, norintiems dalyvauti savivaldoje, nebūtina tapti nacionalinės partijos ar vietinės partijos skyriaus nariais.
Tiesa, šiandien teisiškai vartojama sąvoka yra politinis komitetas. Anksčiau rinkimuose veikė visuomeniniai rinkimų komitetai, todėl kalbant apie A. Visocko politinio kelio pradžią svarbu atskirti tuometinį ir dabartinį teisinį reguliavimą.
Tačiau pati politinė idėja žmonėms suprantama visiškai paprastai: vietos žmonių komanda – vietos rinkimams.
KAS YRA POLITINIS KOMITETAS – PAPRASTAI?
Politinis komitetas nėra tik keli draugai, sugalvoję prieš rinkimus susirinkti į vieną sąrašą.
Tai oficialiai registruojama politinė organizacija ir juridinis asmuo, kuriam taikomi įstatymų reikalavimai.
Šiaulių rajono savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, todėl pagal dabartinę tvarką komitetui steigti čia reikia mažiausiai 50 steigėjų.
Naujajame komitete jų jau yra 55.
Tai svarbi aplinkybė ir politiškai. Surinkti 55 žmones, pasirengusius ne tik išreikšti simpatiją ar paspausti „patinka“ socialiniame tinkle, bet oficialiai tapti politinės organizacijos nariais, reiškia, kad už komiteto jau stovi ne vien jo vadovo pavardė.
Kita vertus, 55 komiteto nariai dar nereiškia, kad visi jie taps kandidatais į tarybą.
Kas sudarys galutinį rinkimų sąrašą, kol kas lieka viena didžiausių intrigų.
55 NARIAI – KOKIA TAI KOMANDA?
Nors pavardės viešai dar nepaskelbtos, Registrų centro statistika leidžia pamatyti bendrą naujojo komiteto profilį.
Šiuo metu jame yra 29 vyrai ir 26 moterys – lyčių santykis beveik vienodas.
Dar įdomesnis amžiaus pasiskirstymas.
Didžiausią grupę sudaro 35–44 metų žmonės – jų yra 19. Dešimt narių yra 45–54 metų, devyni – 25–34 metų, po šešis – 55–64 ir 65–74 metų, dar penki – 18–24 metų.
Taigi net 33 iš 55 narių, arba 60 procentų viso komiteto, yra jaunesni nei 45 metų.
Tikslaus vidutinio amžiaus iš tokiais intervalais pateiktų duomenų nustatyti negalima, tačiau apytikriai jis būtų apie 43–44 metus.
Bent jau demografiškai tai neatrodo kaip organizacija, suburta vien iš ilgus metus politikoje besisukančių žmonių.
Tačiau svarbiausias klausimas vis tiek lieka ne amžius.
Kas tie 55 žmonės?
Ar tarp jų yra bendruomenių lyderių, verslininkų, pedagogų, kultūros, sporto, žemės ūkio atstovų, buvusių partijų narių? O gal daugiausia iki šiol politikoje nematytų žmonių?
Kol kas M. Šakočius šios kortos neatverčia.
M. ŠAKOČIUS: „PASIŪLYTI ŠIAULIŲ RAJONO ŽMONĖMS ALTERNATYVĄ“
„Krašto balso“ paklaustas, kodėl pasirinko būtent politinio komiteto kelią, M. Šakočius savo motyvą siejo ir su visuomenės požiūriu į tradicines partijas.
„Ne paslaptis, kad politinės partijos šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus reputacijos ir visuomenės pasitikėjimo požiūriu. Politinis komitetas suteikia galimybę savivaldos rinkimuose dalyvauti ir paprastiems žmonėms, kurie nori dirbti savo kraštui, tačiau nenori savęs sieti su partine priklausomybe. Mūsų tikslas – pasiūlyti Šiaulių rajono žmonėms alternatyvą.“
Tačiau konkrečių pavardžių politikas kol kas neatskleidžia.
„Komiteto komanda šiuo metu intensyviai formuojama. Apie jos narius, programą ir konkrečius planus visuomenę informuosime nuosekliai, kai tam ateis tinkamas laikas.“
Taigi organizacija jau įsteigta, 55 žmonių branduolys jau yra, tačiau rinkimų komanda dar tik formuojama ir gali plėstis.
„PAPRASTI ŽMONĖS“ POLITIKOJE – KĄ TAI IŠ TIESŲ REIŠKIA?
Būtent ši M. Šakočiaus mintis gali būti svarbiausia vietos rinkėjui.
Iki šiol žmogus, norėdamas aktyviau dalyvauti Šiaulių rajono politikoje ir pretenduoti į tarybą su stipresne organizacine struktūra už nugaros, dažniausiai turėdavo rinktis vieną iš politinių partijų.
Politinis komitetas suteikia kitą kelią ir galimybę.
Bendruomenės žmogus, pedagogas, verslininkas, ūkininkas, kultūros ar sporto atstovas gali įsitraukti į vietos politiką neprisirišdamas prie jokios partijos struktūros.
Žinoma, čia svarbu nekurti klaidingo įspūdžio: „nepartinis“ nėra tas pats, kas „nepolitinis“.
Politinis komitetas pats yra politinė organizacija. Jo nariai eina į rinkimus, siekia mandatų ir, jei gauna rinkėjų pasitikėjimą, priima politinius sprendimus.
Skirtumas kitas – tokia organizacija pirmiausia buriama konkrečioje savivaldybėje, o ne kaip nacionalinės partijos vietinis skyrius.
Todėl rinkimų taisyklės savaime nesikeičia.
Keičiasi pasirinkimas rinkėjui.
AR TAI GALI PAKEISTI RINKIMŲ MATEMATIKĄ?
2023 metų savivaldos rinkimuose Šiaulių rajone LVŽS sąrašas surinko 47,07 proc. balsų ir iškovojo 12 iš 25 tarybos mandatų. Dar šešios politinės partijos pasidalijo likusias 13 vietų. O LVŽS kandidatas Česlovas Greičius buvo išrinktas Šiaulių rajono meru.
Jeigu 2027 metais į rinkimus ateis konkurencingas vietos politinis komitetas, balsai bus dalijami jau tarp didesnio skaičiaus realių pretendentų.
Ir nereikėtų iš karto manyti, kad naujasis komitetas balsus atims tik iš Demokratų.
Jis gali būti patrauklus žmonėms, anksčiau balsavusiems už visiškai kitas partijas. Gali būti patrauklus ir rinkėjams, kurie apskritai nusivylę partijomis arba iki šiol rinkimuose nerado sau artimos politinės jėgos.
Todėl komiteto atsiradimas nekeičia pačių rinkimų taisyklių, tačiau gali gerokai pakeisti balsų ir mandatų pasiskirstymą.
Savivaldos rinkimuose kartais užtenka vos kelių procentų balsų, kad pasikeistų mandatų dalybos, būsimos koalicijos ir jėgų santykis taryboje. Tokia jau ta rinkimų matematika.
ARTŪRO VISOCKO PAVYZDYS: NUO ALTERNATYVOS – IKI DOMINUOJANČIOS JĖGOS
Ir čia Šiaulių rajonui toli žvalgytis nereikia – labai ryškus precedentas jau yra visai šalia, Šiaulių mieste.
2015 metais Artūras Visockas į Šiaulių miesto savivaldos rinkimus atėjo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“.
Kartais ši istorija šiandien prisimenama labai supaprastintai – esą atėjo nepartiniai ir iš karto „nušlavė partijas“.
Tikrovė buvo kiek kitokia.
2015 metais pats A. Visockas labai užtikrintai laimėjo mero rinkimus, tačiau jo sąrašas taryboje gavo penkis mandatus. Tai dar nebuvo absoliutus dominavimas.
Tačiau po ketverių metų vaizdas jau buvo visiškai kitoks.
2019 metais A. Visockas meru išrinktas pirmajame ture, o jo komanda taryboje iškovojo 15 mandatų.
2023 metais politinis komitetas „Dirbame miestui“ gavo jau net 18 iš 31 tarybos mandato, o A. Visockas dar kartą mero rinkimus laimėjo pirmajame ture.
Taigi Visocko sėkmės istorijos pamoka nėra ta, kad pakanka pasivadinti nepartiniu ir rinkėjų balsai ateis savaime. Pamoka kita – rinkėjų pasitikėjimą pelno ne etiketė, o stipri vietos komanda, atpažįstamas lyderis ir jų nuveikti darbai.
Stiprus vietos lyderis, aplink save subūręs rinkėjams atpažįstamus vietos žmones, gali sukurti organizaciją, kuri ilgainiui tampa rimtu konkurentu nacionalinėms partijoms.
Ar Šiaulių rajone gali nutikti tas pats?
Šiandien atsakyti per anksti.
Šiaulių miestas ir rajonas yra skirtingos savivaldybės, skiriasi jų rinkėjai, politinės tradicijos, problemos ir lyderiai.
Tačiau toks precedentas – visai šalia, Šiaulių mieste, todėl jo nepaisyti būtų sunku.
ŠAKOČIUS Į ŠIĄ KOVĄ ATEINA NE KAIP NEŽINOMA PAVARDĖ
Yra dar viena svarbi aplinkybė.
M. Šakočius į galimus 2027 metų rinkimus ateitų ne nuo nulio.
2023 metų savivaldos rinkimuose Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše jis buvo įrašytas antruoju numeriu, tačiau rinkėjų pirmumo balsai kandidatų eilę pakeitė.
M. Šakočius surinko 300 pirmumo balsų, pakilo į pirmąją sąrašo vietą ir aplenkė pirmuoju numeriu buvusią tuometę kandidatę į merus Adą Grakauskienę, surinkusią 249 pirmumo balsus.
Po metų, 2024-ųjų Seimo rinkimuose, Šiaulių krašto vienmandatėje apygardoje už M. Šakočių balsavo 2212 rinkėjų, arba 12,22 proc. visų balsavusiųjų.
Todėl 2027-ųjų rinkimai gali atsakyti į vieną labai konkretų klausimą – kiek ankstesnį M. Šakočiaus rezultatą lėmė Demokratų partijos vardas, o kiek jo paties asmeninis rinkėjų pasitikėjimas.
Dalyvaudamas rinkimuose jau su savo komitetu, šį atsakymą jis galės gauti praktiškai.
DAR VISAI NESENIAI – DEMOKRATŲ VĖLIAVA. DABAR – SAVO KOMANDA
Visa istorija dar įdomesnė ir dėl labai glaustos įvykių chronologijos.
Dar prieš pusmetį M. Šakočius vadovavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Šiaulių rajono skyriui.
Kovo pabaigoje jis atsistatydino iš skyriaus pirmininko pareigų, tačiau tuomet partijoje dar liko.
Vėliau priėmė galutinį sprendimą – pasitraukė ir iš pačios politinės organizacijos.
Savo atsisveikinimo pareiškime M. Šakočius kalbėjo apie užkulisinį veikimą, asmeninius išskaičiavimus, apkalbas, žmonių menkinimą, komandos skaldymą ir savarankiškos pozicijos netoleravimą.
Dabar – praėjus visai nedaug laiko, oficialiuose registruose jo pavardė jau nurodoma prie 55 žmones vienijančio politinio komiteto.
Tai ankstesniam pasitraukimui suteikia visiškai kitą politinę perspektyvą.
Šakočius iš politikos neišėjo.
Jis pasirinko kitokią politinę formą.
RIMA BAŠKIENĖ TUO PAT METU KALBA APIE „APSIVALYMĄ“
Įdomus ir dar vienas sutapimas.
Praėjus vos kelioms dienoms po šių politinių įvykių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentarė Rima Baškienė socialiniame tinkle pasidalijo įrašu iš partijos bendraminčių susitikimo Šiaulių botanikos sode.
Ji pasidžiaugė augančiu Demokratų narių skaičiumi, naujo skyriaus Joniškyje įsteigimu ir partijos žmones vienijančiu vertybiniu požiūriu.
Tačiau tarp pozityvių žinučių nuskambėjo ir gerokai aštresnė frazė:
„Partija apsivalo nuo savanaudiškų ir atsitiktinių pakeleivių.“
Ar tai galėjo būti reakcija į M. Šakočiaus pasitraukimą?
To teigti negalima.
R. Baškienė nei M. Šakočiaus, nei kitų iš Demokratų pasitraukusių Šiaulių rajono žmonių savo įraše neįvardijo.
Tačiau laikas ir pasirinkta formuluotė neišvengiamai verčia suklusti.
Juolab kad partiją žmonės palieka dėl labai skirtingų priežasčių. Vieni – dėl politinių ar vertybinių nesutarimų, kiti – dėl pasikeitusių šeimos aplinkybių, sveikatos, emigracijos, profesinių pokyčių ar tiesiog sprendimo nebedalyvauti aktyvioje politikoje. Todėl ilgametės politikės pasirinkta formuluotė apie „savanaudiškus ir atsitiktinius pakeleivius“ gali nuskambėti gana griežtai – ypač tiems žmonėms, kurie partiją paliko ne dėl asmeninės naudos ar konflikto, o dėl visai kitų, kartais labai žmogiškų priežasčių.
Kartu svarbu nepamiršti ir kito dalyko: tai buvo pačios R. Baškienės viešai pasirinkti žodžiai, todėl būtų netikslu juos automatiškai laikyti visos Demokratų sąjungos ar visos jos bendruomenės pozicija. Partiją sudaro daug skirtingų žmonių, tad vieno politiko pasisakymas nebūtinai atspindi visų jos narių požiūrį į pasitraukusiuosius.
Todėl natūraliai kyla klausimas: ką R. Baškienė konkrečiai laikė „savanaudiškais ir atsitiktiniais pakeleiviais“?
Ar tai bendro pobūdžio pasakymas apie partijos vidaus procesus, ar vis dėlto užuomina į konkrečius pastaruoju metu pasitraukusius žmones?
Iš viešo įrašo to nustatyti neįmanoma.
Todėl šioje vietoje svarbu ne interpretuoti politikės žodžius už ją pačią, o palikti klausimą atvirą.
AR 2027-AISIAIS ŠIAULIŲ RAJONO POLITIKOS TAISYKLĖS GALI PASIKEISTI?
Formaliai – ne.
Partijoms ir politiniams komitetams galioja rinkimų teisės reikalavimai, kandidatams reikia rinkėjų pasitikėjimo, o mandatai dalijami pagal balsavimo rezultatus.
Tačiau politine prasme – pokytis jau prasidėjo.
Iki šiol Šiaulių rajono tarybos rinkimuose politinę konkurenciją formavo partijų sąrašai.
2027 metais šalia partijų Šiaulių rajone gali atsirasti ir vietos politinis komitetas, kuris jau dabar turi 55 narių pagrindą. Jam vadovauja dabartinis rajono tarybos narys ir buvęs vienos iš partijų skyriaus pirmininkas Mantas Šakočius.
Tačiau čia ir prasideda įdomiausia dalis.
Kol kas neaišku, kas sudarys galutinį kandidatų sąrašą, kas bus keliamas į merus ir kokią programą rinkėjams pasiūlys naujoji komanda. Neatskleistos ir pavardės, kurios gali tapti didžiausia šio sąrašo staigmena.
Tačiau vienas dalykas jau aiškus – tai nebėra svarstymas ar būsimas planas. Komitetas jau įsteigtas ir politinėje Šiaulių rajono arenoje jis jau atsirado.
O visai šalia esantis Šiaulių miestas primena, kad vietos žmonių suburta politinė jėga nebūtinai lieka tik maža alternatyva tradicinėms partijoms.
Kartais viskas prasideda nuo kelių mandatų. Po vienų rinkimų ateina kiti, auga rinkėjų pasitikėjimas, o buvęs alternatyvus sąrašas ilgainiui pats tampa viena stipriausių jėgų savivaldybėje.
Būtent taip nutiko Šiaulių mieste su Artūro Visocko komanda.
Ar Manto Šakočiaus „Dirbame Šiaulių rajonui“ gali tapti panašios istorijos pradžia rajone, šiandien dar per anksti spręsti. Tačiau vien tai, kad tokia galimybė atsirado pirmą kartą, 2027-ųjų rinkimams jau suteikia gerokai daugiau intrigos.
Tačiau vieną dalyką jau galima pasakyti.
2027 metų Šiaulių rajono savivaldos rinkimai ką tik tapo gerokai mažiau nuspėjami.
Straipsniui iliustruoti naudojamos viešų asmenų nuotraukos iš viešai prieinamų šaltinių.
