Nuo to pavasario vakaro, kai policijos pareigūnų švyturėliai sustabdė Kuršėnų miesto seniūną Raimondą Bernotą, prabėgo jau beveik aštuoni mėnesiai. Teismų maratonas baigėsi, verdiktas įsiteisėjo, o vairuotojo pažymėjimas atsidūrė – giliai stalčiuje. Vis dėlto Šiaulių rajono savivaldybės koridoriuose laikas, regis, teka lėčiau – administracija iki šiol neapsisprendžia, kaip pasielgti su ilgam teisės vairuoti netekusiu miesto vadovu.
Šią tylą jau antrą mėnesį iš eilės Tarybos posėdžiuose drumsčia politikas Mantas Šakočius. Tarybos nario keliami klausimai apnuogino ne tik stringantį sprendimų mechanizmą, bet ir daugiau subtilių detalių, verčiančių Savivaldybės vadovus ieškoti vis naujų pasiteisinimų.

Lapkričio 17-ąją vykusiame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje Kuršėnų seniūno tema vėl sugrįžo į darbotvarkę. Tarybos mažumos valandos metu M. Šakočius antrą kartą kreipėsi į Savivaldybės vadovus, bandydamas išsiaiškinti, kodėl Kuršėnų seniūno galimos tarnybinės atsakomybės istorijoje reikalai nepajuda iš mirties taško. Mažumos valanda – tai savotiškas demokratijos saugiklis, leidžiantis opozicijai garsiai užduoti klausimus, kuriuos valdantieji mieliau paliktų už uždarų durų.
Nors nuo kovo incidento praėjo beveik 8 mėnesiai, galutinio taško šioje istorijoje vis dar nėra. Tą pačią lapkričio 17-ąją telefonu „Krašto balso“ kalbintas administracijos direktorius Gipoldas Karklelis patvirtino: seniūno likimas dar nenuspręstas. Kas stabdo sprendimų priėmimą ir kokios aplinkybės slepiasi už šio užsitęsusio laukimo?
Šešėliai iš praeities: dvi skaudžiai pasibaigusios nelaimės
Dabartinis nemalonumas – ne pirmas kartas, kai R. Bernoto pavardė nuskamba eismo įvykių suvestinėse. Dar šių metų pavasarį portalas „Delfi“ priminė dvi ankstesnes tragedijas keliuose, nusinešusias žmonių gyvybes.
Pirmoji nelaimė įvyko 2009-ųjų rugpjūtį Drąsučių kaime. Tuomet R. Bernoto vairuojamas automobilis mirtinai partrenkė 16-metį paauglį. Atlikus tyrimą, vairuotojo kaltė dėl jaunuolio žūties nebuvo nustatyta – ekspertai konstatavo, kad neblaivus pėsčiasis tamsiu paros metu ėjo važiuojamąja dalimi be atšvaitų, o išvengti smūgio nebuvo galimybės. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, R. Bernotui skirta tik 100 litų bauda už greičio viršijimą, tačiau tai nebuvo pripažinta tragedijos priežastimi.
Antroji skaudi istorija nutiko 2012 metų kovo 11-ąją pačiuose Kuršėnuose. R. Bernoto vairuojamas keturratis partrenkė pėsčiąjį, kurio gyvybė po savaitės užgeso ligoninėje. Policijos duomenimis, gydymo įstaigoje vairuotojui nustatytas 2,03 promilės girtumas. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau, kaltininkui susitaikius su žuvusiojo artimaisiais, teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, o teisę vairuoti atėmė dvejiems metams.
Šie praeities puslapiai vėl buvo atversti šių metų kovą, kai Kuršėnų seniūnas dar kartą įsivėlė į istoriją, kainavusią jam vairuotojo pažymėjimą.
Kovo 21-oji: sustabdytas seniūnas atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį
2026 metų kovo 21-ąją Šiaulių rajone, Zastarčių kaime, policijos ekipažas sustabdė R. Bernoto vairuojamą nuosavą „Volkswagen Passat“. Pareigūnams kilus įtarimų dėl vairuotojo blaivumo, seniūnas pasitikrinti atsisakė. Vėliau teismo salėje R. Bernotas pripažino kaltę, nurodė vartojęs alkoholio ir teisinosi, kad kritinę akimirką tiesiog supanikavo.

Balandžio 16-ąją Šiaulių apylinkės teismas R. Bernotą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą vieneriems metams, tačiau skyrė griežtas poveikio priemones: konfiskavo automobilį ir vieniems metams bei devyniems mėnesiams atėmė teisę vairuoti. Prokuratūra su tokiu švelniu verdiktu nesutiko ir nuosprendį apskundė.
Tą pačią dieną LRT kalbinta mero patarėja Rita Žadeikytė teigė, kad Savivaldybė oficialių žinių apie įvykį dar neturi. O gegužę, „Delfi“ paviešinus 2009 ir 2012 metų eismo įvykius, mero patarėja žurnalistams prasitarė, kad prieš skiriant R. Bernotą į pareigas, Savivaldybei apie šias praeities nelaimes nebuvo žinoma.
Toks prisipažinimas palieka atvirą klausimą: kaip iš tiesų buvo tikrinama kandidato į miesto vadovo kėdę reputacija ir kokiais kriterijais vadovaujantis jam patikėtas Kuršėnų vairas?
Spalio 8-oji: teismų maratonas baigtas, bet Savivaldybė tyli
Spalio 8 dieną Šiaulių apygardos teismas atmetė prokurorų skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą. Nutartis įsiteisėjo tą pačią akimirką. Teisinis taškas baudžiamojoje byloje buvo padėtas – R. Bernotas oficialiai liko be teisės vairuoti iki pat 2028-ųjų pradžios.
Atrodė, kad dabar atėjo eilė Savivaldybės administracijai įvertinti, ar toks verdiktas suderinamas su valstybės tarnautojo – seniūno pareigomis. Tačiau prabėgus penkioms dienoms po teismo sprendimo, tylą Tarybos posėdyje teko nutraukti opozicijos atstovui.
Spalio 13-oji: „Negaliu nutylėti, kaip tai daro dauguma“
Spalio 13-ąją vykusiame posėdyje Mantas Šakočius, pasinaudojęs mažumos valanda, kreipėsi tiesiai į administracijos direktorių Gipoldą Karklelį ir merą Česlovą Greičių.
„Suprantu, kad po šio pasisakymo galiu sulaukti daug nepasitenkinimo, tačiau nutylėti, kaip tai daro dauguma politikų, dėl man nesuprantamų priežasčių negaliu“, – ryžtingai pradėjo Tarybos narys.
M. Šakočiaus įsitikinimu, užsitęsusi nežinia nedaro garbės nei valdantiesiems, nei opozicijai. Tarybos narys klausė tiesiai: ar seniūno poelgis nėra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ar jis vis dar atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ir ar jau pradėtas tarnybinis tyrimas?
Administracijos direktorius G. Karklelis tuomet teisinosi, kad Savivaldybė dar negavo oficialaus teismo sprendimo, todėl sprendimų nėra. Kartu jis užsiminė apie kasmetinį valstybės tarnautojų veiklos vertinimą, kurio metu esą ir bus priimti atitinkami sprendimai.

Tačiau čia slypi esminė teisinė detalė: kasmetinis darbo rezultatų vertinimas ir tarnybinio nusižengimo tyrimas – tai dvi visiškai skirtingos procedūros. Pirmuoju atveju vertinama, kaip sekasi tvarkyti miesto reikalus, antruoju – ar tarnautojas nesusitepė vardo ir nepažeidė įstatymų. Direktoriaus nuoroda į metinį vertinimą taip ir paliko be atsakymo į klausimą, ar pradėta oficiali tarnybinės atsakomybės procedūra.
Meras poelgį pasmerkė, bet ištiesė pagalbos ranką
Į diskusiją įsitraukęs rajono meras Č. Greičius išsakė dviprasmišką poziciją. Viena vertus, jis griežtai pasmerkė seniūno elgesį, pavadindamas jį labai blogu poelgiu. Kita vertus, meras leido suprasti, kad su R. Bernotu jau kalbėtasi, o pastarasis dėl įvykio labai išgyvena, gailisi ir padarė išvadas.
Č. Greičius taip pat užsiminė kalbėjęsis su kuršėniškiais, kurių nuomonės esą išsiskyrė, bei pabrėžė, kad įvykis nutiko ne darbo metu ir ne su tarnybiniu automobiliu.
„Manome, kad jis turi teisę toliau atlikti seniūno pareigas“, – spalio posėdyje aiškią paramą išreiškė meras.
Vis dėlto nei gyventojų simpatijos, nei nuoširdus gailestis teisės aktuose nėra numatyti kaip pagrindas apeiti valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus.
Kas vežios be teisių likusį seniūną?
Spalio posėdyje meras prasitarė ir apie praktinį šios situacijos sprendimą. Pasak Č. Greičiaus, su seniūnu jau susitarta, kaip jis judės darbo reikalais ir kas jį vežios – dėl to esą net pasirašytos atitinkamos sąlygos.
Ši detalė kelia naujų klausimų. Kas taps seniūno vairuotoju darbo metu? Ar tam bus pasitelktas kitas Savivaldybės darbuotojas ir tarnybinis transportas? Ar toks logistinis sprendimas nekainuos papildomų mokesčių mokėtojų pinigų? Ir svarbiausia – ar draugiškas pavėžėjimas gali atstoti dokumentuose įrašytą reikalavimą pačiam turėti teisę vairuoti?
Lapkričio 17-oji: išvada jau ant stalo, bet parašo vis dar nėra
Prabėgus dar mėnesiui, lapkričio 17-ąją, M. Šakočius vėl grįžo prie tos pačios temos. „Išliksiu nuoseklus“, – pareiškė jis ir priminė, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo prabėgo daugiau nei mėnuo.
Šį kartą G. Karklelio atsakymas buvo konkretesnis. Direktorius patvirtino, kad teismo dokumentai jau pasiekė Savivaldybę, o jo įsakymu sudaryta darbo grupė išanalizavo įstatymus ir teismų praktiką. Lapkričio 13-ąją, penktadienį, teisininkų išvada pagaliau nugulė ant direktoriaus stalo.
Tačiau parašo po galutiniu sprendimu vis dar nėra. G. Karklelis teisinosi, kad išvadoje jam liko neaiškumų, o darbo grupės vadovė atostogavo, tad su ja pasitarti dar nespėjo. Direktorius pažadėjo sprendimą priimti artimiausiu metu.
Vis dėlto net ir po šio paaiškinimo liko neaišku: ar Savivaldybėje apskritai vyksta oficialus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, ar viskas apsiribojo tik teorine darbo grupės apžvalga? M. Šakočiui priminus 2025 metų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, meras Č. Greičius į diskusijas nebesileido – tik priminė direktoriaus pažadą pateikti atsakymus. Tą pačią dieną direktorius ir „Krašto balsui“ patvirtino: sprendimas dar nepriimtas.
Pareigybės aprašyme – aiški eilutė apie B kategoriją
Žvelgiant į Šiaulių rajono savivaldybės dokumentus, iškyla rimtas teisinis galvosūkis. 2023 metų spalio 19 dieną patvirtintame Kuršėnų miesto seniūno pareigybės aprašyme juodu ant balto įrašytas specialusis reikalavimas: „Turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategorija).“
Kadangi teismas šią teisę iš R. Bernoto atėmė beveik dvejiems metams, seniūnas galimai nebeatitinka savo pareigybei keliamų reikalavimų. O tai jau nebe moralės, o grynosios teisės klausimas.
Tai patvirtina ir šviežia teismų praktika. 2025 metų lapkričio 12 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo labai panašią situaciją: teisės vairuoti netekęs savivaldybės tarnautojas buvo atleistas iš pareigų, nes nebeatitiko specialiųjų reikalavimų. Teismas tokį atleidimą pripažino visiškai teisėtu.
Nors kiekviena byla turi savų niuansų, ši nutartis aiškiai parodo, kad vairuotojo pažymėjimo netekimas gali tapti lemtingu argumentu sprendžiant valstybės tarnautojo likimą.
Ar tiksi tarnybinės atsakomybės laikrodis?
Be klausimo dėl vairuotojo pažymėjimo, ne mažiau svarbi ir kita teisinė detalė – tarnybinė atsakomybė už valstybės tarnautojo vardo pažeminimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnis numato griežtus terminus nuobaudoms skirti – tam tikrais atvejais tam skiriami vos du mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Jei šis terminas taikytinas ir Kuršėnų seniūno atvejui, laikrodis tiksi nuo spalio 8-osios. Tai reiškia, kad užsitęsusios darbo grupės paieškos ir atostogos gali baigtis tuo, jog priimti tam tikrus sprendimus tiesiog pritrūks laiko.
Ilgametė pažintis už Savivaldybės ribų: merą ir seniūną vienija LIONS klubas
Analizuojant galimą Savivaldybės vadovų palankumą seniūnui, į akis krinta ir dar viena vieša detalė. Oficialioje Lietuvos LIONS klubų svetainėje tarp Šiaulių rajono LIONS klubo narių rikiuojasi tiek mero Č. Greičiaus, tiek seniūno R. Bernoto pavardės. Negana to, abu skirtingais metais stovėjo prie šios organizacijos vairo: Č. Greičius klubui prezidentavo 2011–2012 metais, o R. Bernotas – 2014–2015 metais.
Žinoma, dalyvavimas labdaringo klubo veikloje yra graži visuomeninė iniciatyva ir savaime nereiškia interesų konflikto. Tačiau matant, kaip atvirai meras stojo ginti seniūno Tarybos posėdyje, natūraliai kyla klausimas: ar ilgametė bičiulystė ir bendra visuomeninė veikla netapo tuo nematomu skydu, kuris švelnina Savivaldybės vadovų toną?

Aštuoni mėnesiai nežinios – kas toliau?
Sudėjus visus šios istorijos dėlionės gabalėlius, vaizdas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Kovo 21-ąją sustabdytas seniūnas, balandį ir spalį priimti teismų verdiktai, o lapkričio viduryje ant administracijos direktoriaus stalo vis dar guli nepasirašytos teisininkų išvados.
Valstybės tarnyboje taisyklės turi galioti visiems vienodai – nepriklausomai nuo to, kiek nuveikta miestui ar su kuo sėdima prie vieno stalo bendruomenės renginiuose.
Kol kas M. Šakočiaus Tarybos posėdžiuose keliami klausimai atsimuša į procedūrinių paaiškinimų sieną, tačiau akivaizdu viena – tyliai užversti šios istorijos nebepavyks. O jei sprendimai Savivaldybės koridoriuose ir toliau judės tokiu pat vėžlio žingsniu, kuršėniškiai atsakymų gali sulaukti nebent po Kalėdų. Juolab kad šventinė nuotaika mieste jau čia pat – šiandien, lapkričio 18-ąją, 18 val. Kuršėnuose atidaroma ledo arena.

Parengta pagal Tarybos posėdžių medžiagą, teismų pranešimus, viešus šaltinius ir „Krašto balso“ surinktą informaciją.