Rugpjūčio 15-ąją Kuršėnai dar kartą pateisino Lietuvos puodžių sostinės vardą. Žolinės dieną Kuršėnų dvaro parkas prisipildė žmonių, muzikos, amatų, molio kvapo ir šventinio šurmulio – čia vyko XI Lietuvos puodžių karaliaus rinkimai, kurių didžiąja šventės dalimi tapo naujojo puodžių karaliaus karūnavimas.
Po visą dieną trukusių varžytuvių, kūrybinių išbandymų ir meistrystės demonstravimo garbingas titulas atiteko Rolandui Grunskiui.
Šventė šiemet tapo ne vien amato varžytuvėmis, bet ir gyvu pasakojimu apie tradiciją, perduodamą iš kartos į kartą.
KURŠĖNŲ DVARO PARKAS TAPO DIDŽIULE AMATŲ ERDVE
Nuo pat popietės Kuršėnų dvaro parke netrūko veiksmo. Čia veikė mugė, kūrybinės dirbtuvės ir edukacijos, o lankytojai galėjo ne tik stebėti meistrų darbą, bet ir patys prisiliesti prie senųjų amatų.
Norintieji galėjo išbandyti molio lipdymą, pasigaminti tradicinę molinę švilpynę, susirišti Žolinių puokštę, susipažinti su kitais amatais, paragauti Kuršėnų dvaro arbatos bei specialiai šventei iškepto pyrago.
Kuršėnų dvaro rūmuose tuo metu veikė respublikinė konkursinė keramikos darbų paroda „Puodžių karalius“, kurioje pristatyti pretendentų į karaliaus ar karalienės titulą kūriniai.
Tačiau didžiausias dėmesys krypo į vietą, kur buvo sprendžiama, kam šiemet atiteks karūna.
DĖL KARŪNOS – AŠTUONI PUODŽIAI
Į šventę pretendentai atvyko neeiliniu būdu – juos iškilmingai atlydėjo baikerių klubo „BIESA“ nariai.
Dėl XI Lietuvos puodžių karaliaus titulo varžėsi Giedrė Liaugaudė, Gitana Morkienė, Gintaras Dabašinskas, Romas Galiauskas, Vismantas Anglickas, Beatričė Kelerienė, Rolandas Grunskis ir Marijus Labanauskas. Dėl susiklosčiusių aplinkybių prie pretendentų negalėjo prisijungti Saulius Bulotas.
Dalyviai savo gebėjimus demonstravo žiedimo ir lipdymo rungtyse. Čia reikėjo ne tik tvirtos rankos ir techninio pasirengimo – vertintas kūrybiškumas, patirtis ir gebėjimas molį paversti gyvu kūriniu.
Pretendentų darbus vertino puodininkystės, keramikos, etninės kultūros ir meno specialistų komisija.
TRADICIJA VIRTO TEATRALIZUOTU PASAKOJIMU
Šių metų renginį režisavo Lina Šukienė, o jos kūrybinėje vizijoje susijungė istorija, folkloras, muzika, teatras ir senasis puodžiaus amatas.
Jau renginio pradžioje skambėjusios Kristijono Donelaičio „Metų“ eilės priminė apie žmogaus darbo, gamtos ritmo ir brandos ryšį.
Ši idėja dar ryškiau atsiskleidė vakare surengtoje teatralizuotoje karūnavimo ceremonijoje. Įžiebta tradicijos ugnis simboliškai sujungė praeitį, dabartį ir ateitį, o vienu jautriausių ceremonijos akcentų tapo jaunųjų folkloro šokėjų ir vyresniosios kartos susitikimas – jaunieji dalyviai senjorams perdavė molinius ąsočius.
Ceremonijoje dalyvavo ir ankstesni Lietuvos puodžių karaliai bei karalienės – Regina Mataitienė, Algimantas Tamašauskas, Vydmantas Vertelis ir Virgilija Silvestra Šufinskienė.
Prisiminti ir Anapilin iškeliavę meistrai, kurių darbai bei palikimas liko svarbia Lietuvos keramikos istorijos dalimi.
XI LIETUVOS PUODŽIŲ KARALIUMI TAPO ROLANDAS GRUNSKIS
Vakaro kulminacija tapo akimirka, kurios laukė ir patys dalyviai, ir gausiai susirinkusi publika.
Paskelbus komisijos sprendimą paaiškėjo, kad XI Lietuvos puodžių karaliaus titulas atitenka Rolandui Grunskiui.
Naujajam karaliui uždėtas ąžuolo vainikas ir karūna, simbolizuojanti ne tik pergalę varžytuvėse, bet ir atsakomybę tęsti bei puoselėti vieną ryškiausių Kuršėnų tradicijų.
VAKARĄ VAINIKAVO KASTYTIS KERBEDIS IR UGNIES REGINYS
Šventinė diena nesibaigė karūnavimo ceremonija.
Kuršėnų dvaro parke visą dieną skambėjo folkloras ir tradicinė muzika. Pasirodė ansambliai „Lastivočki“ ir „Spigėns“, tradicinių kanklių kolektyvai, Kvėdarnos kultūros namų atlikėjai, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Volungėlė“ bei tradicinė kapela „Karšuva“.
Vakare į sceną žengė Kastytis Kerbedis, kurio koncertas tapo vienu laukiamiausių dienos akcentų.
O šventės pabaigoje Ventos saloje laukė dar vienas įspūdingas reginys – pristatyta menininkų Irenos ir Viliaus Šliuželių sukurta didelio formato šamotinė skulptūra „Didieji Kuršėnų krašto puodžiai“.
Jos pristatymą lydėjo gyvos ugnies reginys, tapęs simbolišku visos dienos finalu – molis, ugnis ir žmogaus rankos dar kartą susijungė į vieną pasakojimą.
KURŠĖNAI DAR KARTĄ TAPO LIETUVOS PUODŽIŲ SOSTINE
Ši Žolinė Kuršėnuose buvo daugiau nei šventė. Tai buvo gyvas priminimas, kad tradicija išlieka tol, kol ją kuria, saugo ir perduoda žmonės.
Tradicija gyvena meistro rankose, molio inde, dainoje, šokyje ir susitikimuose, kuriuose jaunesnioji karta perima tai, ką sukūrė vyresnieji.
Šiemet į Kuršėnų puodininkystės istoriją įrašytas dar vienas vardas – Rolandas Grunskis, XI Lietuvos puodžių karalius.
O Kuršėnai dar kartą įrodė – Lietuvos puodžių sostinės vardas čia nėra tik gražus pavadinimas. Tai gyva, tęsiama ir žmones burianti tradicija.
Parengta pagal Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centro informaciją.
Robertos Griciūtės nuotr.
