Lietuvos medikų sąjūdžio pareiškimas žiniasklaidai 2026 m. lapkričio 16 d.
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinė krizė kelia tris esminius klausimus: kas prisiims atsakomybę už galimai nepakankamai finansuotą valstybės inicijuotą reformą, kodėl stabdoma savarankiškos rezidentūros plėtra Vakarų Lietuvoje ir ar valstybė iš tiesų siekia išsaugoti stiprų trečiąjį universitetinės medicinos centrą?
Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) pabrėžia: KUL nėra vien regioninė gydymo įstaiga. Tai strategiškai svarbus tretinio lygio universitetinis medicinos centras, būtinas visai Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai. Jo silpnėjimas reikštų ne tik grėsmę sveikatos paslaugų prieinamumui Vakarų Lietuvoje, bet ir prarastas galimybes plėtoti medicinos mokslą, rengti gydytojus bei mažinti sveikatos priežiūros netolygumus tarp regionų.
Valstybė negali visos reformos kainos perkelti ligoninei
Viešojoje erdvėje KUL finansinės problemos daugiausia siejamos su įstaigos valdymu. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti pačios valstybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakomybę už reformos planavimą, finansavimą ir įgyvendinimą. KUL pateiktais vertinimais, su trijų gydymo įstaigų reorganizacija susijusios išlaidos ir įsipareigojimai siekia apie 40 mln. eurų. Juos sudaro darbo užmokesčio sistemų suvienodinimas, ankstesni finansiniai įsipareigojimai, infrastruktūros pertvarka ir kitos integracijos sąnaudos. Šiuos skaičiavimus būtina nepriklausomai patikrinti.
Negalima inicijuoti didelio masto sveikatos sistemos reformos, neužtikrinti pakankamo jos finansinio pagrindo, o vėliau visą atsakomybę už pasekmes suversti ligoninės vadovybei ir darbuotojams.
LMS palaiko nepriklausomą KUL veiklos auditą, tačiau reikalauja, kad būtų vertinami ne tik ligoninės administracijos sprendimai, bet ir reformos finansinis pagrindimas, valstybės prisiimti įsipareigojimai bei faktiškai suteikta finansinė ir dalykinė pagalba.
Būtina aiškiai atskirti galimas valdymo klaidas nuo sisteminių problemų, atsiradusių dėl nepakankamai suplanuotos ar finansuotos reorganizacijos.
Rezidentūros plėtra – deklaruojama, bet Vakarų Lietuvoje stringa
Ypatingą susirūpinimą kelia kliūtys kurti savarankišką gydytojų rezidentūros rengimo centrą Klaipėdos universitete ir KUL.
SAM deklaruoja siekį plėsti rezidentūros bazių tinklą ir spręsti gydytojų trūkumo regionuose problemą, tačiau savarankiškos rezidentūros iniciatyva Vakarų Lietuvoje nesulaukia būtino institucinio pritarimo.
Tokia prieštaringa laikysena kelia klausimų dėl sveikatos politikos nuoseklumo ir galimų dvigubų standartų. Savarankiška rezidentūra Klaipėdoje nėra vien akademinių institucijų ambicija. Tai būtina sąlyga ilgalaikiam specialistų pritraukimui, universitetinės medicinos stiprinimui ir sveikatos paslaugų prieinamumui Vakarų Lietuvoje.
LMS ragina SAM viešai pateikti objektyvius tokios iniciatyvos vertinimo kriterijus, konkrečius sprendimų motyvus ir aiškų veiksmų planą, kaip bus sudarytos sąlygos savarankiškai rezidentūrai plėtotis Klaipėdoje. Negalima deklaruoti regioninės medicinos stiprinimo ir kartu nepagrįstai riboti vienos svarbiausių jos vystymosi prielaidų – savarankiško gydytojų rengimo.
KUL ateičiai reikia sprendimų, o ne vien kaltųjų paieškos LMS ragina valstybės institucijas:
1.Objektyviai įvertinti visą reformos kainą ir atsakomybę – įskaitant SAM sprendimus, finansavimo pakankamumą ir reorganizacijos pasekmes.
2.Užtikrinti valstybės finansinį bei dalykinį prisidėjimą prie KUL stabilizavimo, atsižvelgiant į nustatytas nepakankamai finansuotas reformos sąnaudas.
3.Pašalinti nepagrįstas kliūtis savarankiškai rezidentūrai Klaipėdos universitete ir KUL, užtikrinant nuoseklią ir vienodais kriterijais grindžiamą valstybės politiką.
4.Parengti ilgalaikę KUL stiprinimo strategiją, užtikrinančią tretinio lygio paslaugų, universitetinės medicinos ir gydytojų rengimo plėtrą.
LMS įsitikinimu, galimos vadovybės klaidos turi būti įvertintos, tačiau jos negali tapti patogiu paaiškinimu, leidžiančiu išvengti valstybės atsakomybės už sisteminius reformos trūkumus. Lietuvai reikia ne silpnėjančios Klaipėdos universiteto ligoninės, o stipraus, finansiškai tvaraus ir akademiškai savarankiško trečiojo universitetinės medicinos centro.
Valstybė, inicijavusi reformą, privalo prisiimti atsakomybę ir už jos pasekmes. KUL ateitį turi lemti pacientų interesai ir ilgalaikiai Lietuvos sveikatos sistemos poreikiai, o ne trumpalaikiai administraciniai ar politiniai sprendimai.
Lietuvos medikų sąjūdis (LMS)