Rugpjūčio 17 d. Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos salėje vyko ūkininko Ramūno Karbauskio ūkio Zastarčių kaime planuojamo gyvulininkystės komplekso su biodujų jėgaine poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos viešas svarstymas.
Savivaldybės interneto svetainėje informacija apie svarstymą buvo paskelbta. Ji taip pat skelbta kitais teisės aktuose numatytais būdais. Vis dėlto kilo klausimas: ar formaliai paskelbta informacija visada reiškia, kad ji realiai pasiekė žmones, kurių gyvenimui toks projektas gali turėti didžiausią poveikį?
Aktyvesnės ir gyventojams suprantamesnės komunikacijos pasigesta. Juo labiau kad svarstymas vyko darbo dieną 17 valandą, vasaros darbymetyje.
Į susitikimą atėjusius vietos žmones buvo galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų, dar keli prisijungė nuotoliniu būdu. Tačiau jų užduoti klausimai svarbūs gerokai didesnei teritorijai – ne tik Zastarčių ir Rūvelių, bet ir Drąsučių, kitų aplinkinių kaimų bei Kuršėnų gyventojams.
NE NEDIDELIS ŪKIS, O DIDELIO MASTO KOMPLEKSAS
PAV ataskaitoje nurodoma, kad bendras planuojamos teritorijos plotas sudarys 63,23 hektaro, o užstatymo plotas – 17,98 hektaro.
Komplekse numatoma laikyti 9 058 galvijus, iš jų – 4 016 melžiamų karvių. Per metus planuojama pagaminti iki 56 tūkst. tonų žalio pieno ir apie 2,3 mln. normaliųjų kubinių metrų biometano. Per šešis mėnesius ūkyje susidarytų apie 66 698 kubinius metrus skystojo ir 1 826 tonas kraikinio mėšlo. Numatoma įrengti 12 skysto mėšlo ir substrato rezervuarų, kurių bendra naudinga talpa siektų 89 712 kubinių metrų.
Gausiausioje pamainoje dirbtų iki 30 darbuotojų. Įprastą darbo dieną numatoma iki 16 sunkiojo transporto priemonių. Mėšlo išvežimo ir pašarų ruošimo laikotarpiais prisidėtų dar iki 35 transporto priemonių. Didžiausio vertinamo srauto atveju į komplekso teritoriją per dieną galėtų atvykti iki 51 sunkiosios transporto priemonės.
Planuojamas ne vien galvijų ūkis. Teritorijoje numatyti 8 galvijų auginimo pastatai, melžimo blokas su ligonine, veršelių laikymo gardai, pašarų cechas ir tranšėjos, mėšlo bei substrato saugyklos, biodujų jėgainė su dviem bioreaktoriais, pofermentatoriumi, biometano gamybos ir kompresavimo įrenginiais bei avariniu dujų fakelu.
Artimiausias gyvenamasis namas nuo analizuojamos teritorijos nutolęs vos apie 102 metrus. PAV medžiagoje nurodoma, kad 500 metrų spinduliu yra vienas gyvenamosios paskirties pastatas, kuriame apytikriai gyvena trys žmonės. Tačiau net jeigu prie pat planuojamos teritorijos gyvena ne trisdešimt, o trys žmonės, jų teisė į saugią ir kokybišką gyvenamąją aplinką dėl to netampa dešimt kartų mažesnė.
Šie skaičiai rodo, kad kalbama ne apie nedidelį, tik artimiausiems kaimynams reikšmingą ūkinės veiklos objektą.
KODĖL PAV NEVERTINTOS KITOS VIETOS ALTERNATYVOS?
Dar viena svarbi PAV ataskaitos aplinkybė – joje nebuvo nagrinėjamos kitos galimos komplekso vietos ar technologinės alternatyvos. Nurodoma, kad konkrečią vietą veiklos organizatorius pasirinko kaip tinkamą numatomai veiklai vykdyti. Todėl vertinami iš esmės tik du variantai: vadinamoji „nulinė“ alternatyva, kai planuojama veikla apskritai nevykdoma, ir komplekso statyba bei veikla dabar pasirinktoje vietoje.
Taigi PAV ataskaitoje iš esmės vertinami du variantai – planuojama veikla pasirinktoje vietoje arba vadinamoji nulinė alternatyva. Klausimas, ar jam galėtų būti parinkta kita, nuo gyvenamųjų namų ir vietos bendruomenių labiau nutolusi teritorija, šiame vertinime nenagrinėtas. Todėl natūraliai kyla klausimas: kaip galima visapusiškai įvertinti pasirinktos vietos tinkamumą, jeigu ji nėra palyginta su kitomis galimomis vietomis?
GYVENTOJAI KELIA PRAKTINIUS KLAUSIMUS
Iki viešo svarstymo buvo gauti šeši visuomenės pasiūlymai. Tarp jų – Rūvelių ir Zastarčių gyventojų principinis nepritarimas planuojamai veiklai, grindžiamas vietos žmonių teise į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Ataskaitos rengėjų pozicija aiški – galvijų auginimas ir biodujų gamyba yra žemės ūkio veikla, o jos suderinamumą su aplinka parodo atlikti vertinimai. Tačiau susitikime dalyvavusiems gyventojams vien tokio paaiškinimo nepakako. Jų keliamas klausimas – ar matematiniai modeliai gali visiškai numatyti, kaip šalia tokio masto komplekso bus gyvenama kiekvieną dieną – yra logiškas ir pagrįstas.
Susitikimo metu žmonės nesakė esantys prieš ūkininkavimą. Kaip ne kartą pabrėžta susitikime, žmonės nėra nusiteikę prieš ūkinę veiklą ir supranta, kad kaimo vietovėse ji turi vykti. Tačiau tai nereiškia, kad kaime gyvenantis žmogus privalo besąlygiškai priimti bet kokio masto projektą, nežinodamas, kaip pasikeis jo kasdienybė, kokiu keliu jo vaikai važiuos į mokyklą, kiek papildomų sunkvežimių pravažiuos pro namus ir kas prisiims atsakomybę už galimas pasekmes.
AR ESATE GYVENĘ PRIE VIEŠKELIO?
Daugiausia klausimų kilo dėl papildomų sunkiojo transporto srautų, kelių būklės, dulkėtumo, triukšmo ir eismo saugumo. Bendruomenės atstovai klausė, ar sunkiasvoris transportas važiuos per Drąsučių kaimą. Atsakant į klausimą buvo pabrėžta, kad visos transporto priemonės turi teisę naudotis viešaisiais keliais, o veiklos vykdytojas laikysis Kelių eismo taisyklių.
Konkrečių maršrutų susitikime įvardyta nebuvo, todėl gyventojams liko neaišku, kokiais keliais judėtų didžioji dalis sunkiasvorio transporto.
Tačiau žmonėms rūpi ne vien teisė važiuoti.
Jiems svarbu, ar esami keliai atlaikys papildomą sunkiasvorį transportą, kas prižiūrės ir remontuos jų dangą, kas mažins dulkėtumą ir kas prisiims atsakomybę, jeigu gyventojų sąlygos realiai pablogės.
„Ar esate gyvenę prie vieškelio?“ – toks paprastas, bet labai tikslus klausimas nuskambėjo susitikime.
Žmonės teiravosi, kaip galima patikimai prognozuoti būsimą dulkėtumą ir triukšmą, jeigu nėra aiškiai užfiksuota ir su būsima situacija palyginta dabartinė kelių bei transporto srautų būklė.
Vienas iš susitikimo dalyvių kaip pavyzdį minėjo Gruzdžiuose veikiantį grybyną ir teigė, kad tam tikrais laikotarpiais kvapas ten būna toks stiprus, kad neįmanoma net išlipti iš automobilio. Buvo pateikta ir daugiau praktinių pavyzdžių. Atsakymuose buvo pabrėžiama, kad poveikis įvertintas PAV ataskaitoje ir ribinės vertės neturėtų būti viršijamos.
Vis dėlto žmogui atsakymas, kad viskas „atitiks normas“, savaime dar nereiškia, jog nebus dulkių, triukšmo ar nemalonaus kvapo.
KVAPO KONCENTRACIJA – IKI 4,3, KAI RIBINĖ VERTĖ YRA 5
PAV ataskaitoje nurodyta, kad pagal blogiausią vertinamą scenarijų kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje galėtų siekti iki 4,3 europinio kvapo vieneto. Didžiausia leidžiama koncentracija – 5 kvapo vienetai. Formaliai nustatyta riba nebūtų viršyta. Tačiau 4,3 iš 5 yra gana arti jos. Be to, pati PAV ataskaita pripažįsta, kad nemalonūs kvapai gali sukelti stresą, trikdyti miegą, sukelti galvos skausmus, pykinimą, nerimą ir bloginti gyventojų gerovę.
Todėl vietos žmonės klausia ne vien „ar teisėta?“, bet ir „ar šalia bus įmanoma normaliai gyventi?“.
Ataskaitos rengėjai nurodė, kad komplekse bus taikomos kvapus ir amoniako išsiskyrimą mažinančios priemonės: optimizuojamas tvartų mikroklimatas, įrengiamos greito šlapimo pašalinimo sistemos, naudojami probiotikai, o mėšlo ir digestato saugyklos dengiamos.
Tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kas bus daroma, jeigu PAV ataskaitoje modeliuotas šių priemonių veiksmingumas praktikoje nepasitvirtintų. Būtent todėl svarbu klausti, ar kompleksui pradėjus veikti bus tikrinama ne tik galutinė tarša, bet ir tai, ar visos PAV ataskaitoje numatytos priemonės nuolat naudojamos bei realiai pasiekia apskaičiuotą veiksmingumą.
Kas ir kaip matuos kvapus kompleksui pradėjus veikti? Kur turės kreiptis gyventojai? Per kiek laiko bus reaguojama į skundus? Kokios papildomos priemonės bus taikomos? Kas prisiims atsakomybę, jeigu modeliuota situacija neatitiks realybės?
Susitikime paaiškinta, kad tokiu atveju gyventojai galės kreiptis į atsakingas institucijas, kurios vertins situaciją, teiks nurodymus, prireikus skirs baudas ar net stabdys veiklą.
Tačiau veiklos ribojimas ar stabdymas jau būtų reakcija į atsiradusią problemą. Todėl gyventojams svarbu, kad galimos rizikos ir jų valdymo priemonės būtų kuo išsamiau aptartos dar iki veiklos pradžios.
KAS SAUGOS KELIUS IR VAIKUS?
Drąsučiuose ir aplinkiniuose kaimuose gyvena apie 1 500 žmonių. Jiems kasdien reikia pasiekti darbus, ugdymo ir gydymo įstaigas, parduotuves bei kitus būtinus objektus.
Todėl kelios dešimtys papildomų sunkiasvorių transporto priemonių nėra tik skaičius PAV lentelėje. Tai realūs sunkvežimiai keliuose, didesnė kelio dangos apkrova, galimas dulkėtumo ir triukšmo padidėjimas bei gyventojų keliami klausimai dėl eismo saugumo, ypač pėstiesiems ir vaikams. Taip pat papildomi gyventojų lūkesčiai, reikalavimai ir atsakomybė Kuršėnų kaimiškajai seniūnijai.
Susitikime siūlyta asfaltuoti kelią per Zastarčius, nors kaime ir likusios vos kelios gyvenamosios sodybos. Kalbėta ir apie būtinybę tinkamai pertvarkyti pagrindinę sankryžą link Drąsučių, galbūt įrengiant žiedą.
Gyventojai nekvestionuoja veiklos vystytojo teisės naudotis keliais. Jie kelia kitą klausimą: ar vietos infrastruktūra bus pritaikyta padidėsiančiam transporto srautui dar iki veiklos pradžios, ar problemos bus pradėtos spręsti tik tada, jeigu dėl papildomos apkrovos kelių būklė realiai pablogėtų ir seniūnija sulauktų gyventojų skundų?
GAIDKOJIS, NUOTEKOS IR GYVOJI GAMTA
Rūvelių ir Zastarčių gyventojai kėlė klausimus dėl netoliese tekančio Gaidkojo upelio, patenkančio į Ventos baseiną. PAV dokumentuose nurodoma, kad artimiausias planuojamas statinys nuo Gaidkojo būtų nutolęs maždaug 165 metrus. Ataskaitos rengėjų teigimu, jokie statybos darbai upės apsaugos zonoje ar pakrantės apsaugos juostoje nebus vykdomi.
Taip pat paaiškinta, kad gamybinės ir galimai užterštos nuotekos bus surenkamos bei panaudojamos, todėl į aplinką ir Gaidkojį neturėtų patekti. Ataskaitoje daroma išvada, kad reikšmingas neigiamas poveikis upei nenumatomas.
Tačiau vietos žmonėms rūpi ne vien planuojamas įprastas veiklos režimas. Jiems svarbu žinoti, kaip būtų elgiamasi įvykus avarijai, techniniam gedimui, rezervuaro pažeidimui ar kitai nenumatytai situacijai.
Kalbant apie gyvąją gamtą, susitikime aptartos teritorijoje pastebimos pilkosios gervės ir rasta nugaišusi pelėda. Dėl pilkųjų gervių paaiškinta, kad planuojama veikla joms neigiamo poveikio neturėtų sukelti. Pelėdos atveju nurodyta, kad vien nugaišusio paukščio radimo vieta nepatvirtina, jog ši teritorija buvo nuolatinė jo gyvenamoji vieta.
Teisiniu ir moksliniu požiūriu tokie paaiškinimai gali būti pagrįsti, tačiau kai kuriems susitikimo dalyviams tokie paaiškinimai nuskambėjo pernelyg kategoriškai. Gyventojai daugelį metų stebi savo aplinką, todėl jų pastebėjimai neturėtų būti atmetami vien dėl to, kad ne visi jie laiku pateko į oficialius registrus ar duomenų bazes.
Kai kuriems susitikimo dalyviams susidarė įspūdis, kad PAV rengėjų turimi duomenys laikomi svaresniais už vietos gyventojų ilgamečius pastebėjimus. Tačiau tai, kas nėra pažymėta registre ar oficialioje duomenų bazėje, dar nebūtinai reiškia, kad to gamtoje niekada nebuvo.
BENDRUOMENĖ Į PROCESĄ ŽVELGIA ĮTARIAI
Susitikime nuskambėjo ir karti vietos žmonių ironija. Gyventojai susitikime teigė, kad kaime buvo panaikintas vaikų darželis, vėliau uždaryta mokykla, o netrukus bus uždarytas ir kultūros centras. Gyventojai šią įvykių seką minėjo kaip vieną iš priežasčių, stiprinančių jų nepasitikėjimą procesu. Mažėjant vietos bendruomeninių ir visuomeninės paskirties objektų, žmonės kėlė klausimą, ar kartu nemažėja ir vietos bendruomenės galimybės būti išgirstai.
Duomenų, kad šios įstaigos būtų uždarytos būtent dėl planuojamo komplekso, nėra, todėl tiesioginio priežastinio ryšio įžvelgti negalima. Gyventojų pasisakymai apie šių įstaigų uždarymą susitikime buvo išsakomi kaip jų nepasitikėjimo procesu ir bendro susirūpinimo vietovės ateitimi išraiška.
Susitikime nuskambėję ironiški gyventojų pasisakymai pirmiausia atskleidė bendruomenėje jaučiamą nepasitikėjimą procesu.
Gyventojai nematė, kaip vietoje buvo atliekami konkretūs matavimai, kada stebėti dabartiniai transporto srautai ar kaip vertinta reali jų kasdienė patirtis. PAV rengėjai paaiškino, kad oro tarša, kvapai ir kiti rodikliai įvertinti taikant nustatytas metodikas bei matematinį modeliavimą, naudojant ir Šiaulių meteorologijos stoties duomenis.
Tokie modeliai yra įprasta ir teisės aktuose pripažįstama poveikio vertinimo priemonė. Tačiau žmonių klausimas išlieka: kas nutiks, jeigu realybė pasirodys kitokia negu modelis?
DARBO VIETOS IR MOKESČIAI – O KAM TEKS DIDŽIAUSIAS POVEIKIS?
Projekto atstovai pabrėžė ir teigiamus planuojamos veiklos aspektus: naujas darbo vietas, rajonui mokamus mokesčius ir kitą ekonominę naudą, kurios dalis plika akimi nėra matoma. Tai svarbūs argumentai. Tačiau socialinis teisingumas reiškia ne vien tai, kad projektas sukurs ekonominę vertę. Jis reiškia ir sąžiningą atsakymą, kam teks didžiausia nauda, o kam – kelio dulkės, triukšmas, kvapai ir galima kasdienė rizika.
Vietos žmonės čia gyvena, kaip mėgstama sakyti, „šimtą metų“. Jie turi teisę reikalauti ne abstraktaus pažado, kad „viskas atitiks normas“, bet konkrečių, pamatuojamų ir kontroliuojamų įsipareigojimų. Kas prižiūrės ir remontuos kelius? Kas mažins dulkėtumą? Kokiais maršrutais važiuos sunkusis transportas? Kas užtikrins vaikų ir kitų eismo dalyvių saugumą? Kas ir kaip kontroliuos kvapus? Kas atsakys, jeigu skaičiavimai neatitiks tikrovės?
AR ŽMONIŲ KLAUSIMAI PASIEKS SPRENDIMŲ PRIĖMĖJUS?
Susitikime dalyvavo Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnė. Tačiau pasigesta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vadovų, už kelių infrastruktūrą ir eismo organizavimą atsakingų specialistų bei politinių sprendimų priėmėjų, kurie būtų galėję tiesiogiai išgirsti gyventojų klausimus dėl kelių asfaltavimo, jų priežiūros ir galimos žiedinės sankryžos įrengimo.
Seniūnija yra arčiausiai žmonių ir dažniausiai pirmoji išgirsta jų skundus. Tačiau ne visi susitikime iškelti klausimai gali būti išspręsti seniūnijos lygmeniu. Sprendimams dėl didesnių investicijų į kelių infrastruktūrą, eismo organizavimo ar sankryžos pertvarkymo reikia platesnio Savivaldybės administracijos ir politinės valdžios įsitraukimo.
Čia buvo kalbama apie rajono žmonių gyvenimo kokybę, vietos kelių infrastruktūrą, eismo ir vaikų saugumą bei galimas problemas, kurių galimą poveikį, pradėjus veikti kompleksui, pirmiausia pajustų vietos gyventojai ir seniūnija.
Baigiantis susitikimui žmonės prašė perduoti linkėjimus Savivaldybei. Ne vien ironiškus, o labai konkrečius – su viltimi, kad tie, kurie turi įgaliojimų ir galimybių daryti įtaką sprendimams dėl kelių būklės, jų asfaltavimo bei žiedinės sankryžos įrengimo, tą įtaką „ten aukštai“, bendradarbiaudami ir su veiklos vystytoju, panaudotų dabar.
Nes kai sunkiasvoris transportas jau pradės važiuoti, o esama infrastruktūra susidurs su realia papildoma apkrova, sprendimų gali prireikti nedelsiant. Todėl juos būtina pradėti svarstyti dar iki komplekso veiklos pradžios.
Vertinant iškeltų klausimų reikšmę rajono infrastruktūrai ir žmonių gerovei, platesnis Savivaldybės administracijos vadovų, atsakingų specialistų ir politinių sprendimų priėmėjų dalyvavimas būtų buvęs ne tik prasmingas, bet ir atsakingas.
BENDRUOMENĖS BALSAS TURI BŪTI IŠGIRSTAS DAR PRIEŠ PRIIMANT SPRENDIMUS
Galutinis sprendimas dėl planuojamos veiklos galimybės dar nėra priimtas – jį turės priimti Aplinkos apsaugos agentūra.
Tačiau sprendimus dėl kelių, eismo organizavimo, sankryžos, dulkėtumo mažinimo ir gyventojų saugumo reikia pradėti svarstyti ne tada, kai kompleksas jau veiks ir problemos taps kasdienybe.
Poveikio aplinkai vertinimas, autoriaus požiūriu, neturėtų apsiriboti vien klausimu, ar modeliuojami rodikliai neviršija nustatytų ribinių verčių. Ne mažiau svarbu iš anksto nustatyti galimas rizikas, jas aptarti su žmonėmis ir numatyti konkrečias, kontroliuojamas jų valdymo priemones.
Vietos gyventojai nėra kliūtis projektui. Jie yra žmonės, kuriems su šio projekto poveikiu teks gyventi kiekvieną dieną.
PAV ataskaitoje gyvenamoji aplinka gali būti pažymėta tašku už 102 metrų.
Tačiau tame taške yra ne tik skaičius.
Ten yra žmogaus namai.
Šiame straipsnyje pateikiama aktyvios bendruomenės narės, Daugėlių seniūnaitės Sandros Jakės, dalyvavusios PAV ataskaitos viešame svarstyme, nuomonė, įspūdžiai ir susitikimo metu išsakytų gyventojų pozicijų vertinimas. Tekste pateikti faktiniai duomenys grindžiami PAV ataskaita ir viešo svarstymo metu pristatyta informacija.
Vizualai – iš „Infraplanas“ viešinamos PAV ataskaitos.
