Rugsėjo 11-ąją Akmenaičiuose dar kartą sugrįžta prie istorijos, kurios ši vieta nepamiršo. Čia pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai, o ypatingas dėmesys skirtas dviem 1948 metais Akmenaičių apylinkėse žuvusiems partizanams – Žemaičių Vytenio rinktinės vadui Jurgiui Kerui-Bijūnui ir rinktinės štabo viršininkui Juozui Matijošaičiui-Meškai.
Jų ir kitų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių atminimui skirtame renginyje „Už Laisvę ir Lietuvą“ susitiko vietos gyventojai, istorijos puoselėtojai, kariai, šauliai ir bendruomenės atstovai.
Atminimo diena prasidėjo Micaičiuose
Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. Po Mišių renginio dalyviai persikėlė į Akmenaičius – vietą, kuri tiesiogiai susijusi su skaudžiais pokario laisvės kovų įvykiais.
Akmenaičiuose pašventintas tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams. Jį pašventino Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas Eimutis Marcinkevičius.
Iškilmingą minėjimo akimirką sustiprino ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių salvės.
Salvės nuaidėjo žuvusiems partizanams, juos rėmusiems žmonėms, už šiandienos Lietuvą ir už kartas, kurioms tenka atsakomybė šią atmintį išsaugoti.
Istorija, kuri vyko visai čia pat
Svarbi minėjimo dalis buvo ne vien ceremonija, bet ir gyvas pasakojimas apie tai, kas Akmenaičių apylinkėse vyko pokariu.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas, istorikas Jonas Kiriliauskas susirinkusiesiems pasakojo apie partizaninį pasipriešinimą, laisvės kovotojų veiklą ir konkrečius įvykius, susijusius su šia vietove.
Tokie pasakojimai leidžia istoriją suvokti ne kaip tolimą vadovėlio datą. 1948 metų gegužės 26-osios įvykiai vyko čia pat – Akmenaičių apylinkėse, o juose žuvo žmonės, pasirinkę ginklu priešintis sovietinei okupacijai.
Būtent todėl atminimo ženklas šioje vietoje įgauna kitokią prasmę – jis žymi ne abstrakčią istoriją, o konkrečią vietą ir konkrečių žmonių likimus.
Pristatyta ir šaulių veikla
Renginyje taip pat pristatyta Lietuvos šaulių sąjungos generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės veikla.
Šauliai šiandien ne tik prisideda prie istorinės atminties saugojimo. Didelė jų veiklos dalis skiriama pilietiškumo ugdymui, darbui su jaunimu, stovykloms, praktiniams užsiėmimams ir visuomenės pasirengimo stiprinimui.
Tai savotiškas ryšys tarp praeities ir dabarties – prisimenant tuos, kurie Lietuvą gynė anuomet, kartu kalbama ir apie atsakomybę už valstybę šiandien.
Atminimo ženklas – vietos iniciatyvos rezultatas
Į minėjimo dalyvius kreipėsi atminimo ženklo pastatymo iniciatorius ir idėjos autorius Vidmantas Šulčius.
Kalbėta apie istorinės atminties svarbą ir tai, kad vietos istorija išlieka gyva tik tuomet, kai ją ne tik prisimename, bet ir sąmoningai perduodame toliau.
Atminimo ženklas Akmenaičiuose tampa vienu iš tokių istorijos liudytojų – vieta, prie kurios galima sustoti ir po daugelio metų prisiminti žmones, kurių pasirinkimai ir aukos buvo susijusios su Lietuvos laisve.
Partizanų dainos sugrąžino į kitą laikmetį
Minėjimą papildė muzikinė programa.
Susirinkusiesiems koncertavo Micaičių liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“, vadovaujama Algio Aušbikavičiaus, ir Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Tremtinių ansamblis „Tremties varpai“, kuriam vadovauja Jovita Bražukienė.
Skambėjo lietuvių liaudies ir partizanų dainos – kūriniai, kuriuose išliko ne tik to laikotarpio skausmas, bet ir viltis, pasiryžimas bei tikėjimas laisva Lietuva.
Atminimo ženklas primins ne tik du žuvusius partizanus
Naujasis ženklas Akmenaičiuose pirmiausia primena Jurgį Kerą-Bijūną ir Juozą Matijošaitį-Mešką, žuvusius šiose apylinkėse 1948 metų gegužės 26 dieną.
Tačiau jo prasmė platesnė.
Tai pagarba ir tiems, kurie pokario metais išėjo į miškus, ir tiems, kurie juos slėpė, maitino, perdavė žinias ar kitaip rizikavo savo saugumu padėdami laisvės kovotojams.
Praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams, tokių vietų reikšmė nemažėja. Priešingai – tolstant nuo to laikotarpio ir retėjant galimybėms išgirsti gyvus jo liudijimus, vis svarbesni tampa atminimo ženklai, pasakojimai ir susitikimai, padedantys istoriją išsaugoti ne tik archyvuose, bet ir žmonių atmintyje.
Minėjimo pabaigoje jo dalyviai buvo pakviesti bendrai nuotraukai ir pabūti drauge prie šiltos arbatos bei Kuršėnų konditerijos vaišių.
Parengta pagal Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informaciją.
Nuotraukos – Arnius Džei.
