AktualijosNaujienosŠiaulių rajonasŽmonės

Ką iš tikrųjų reiškia būti budinčiu globotoju?

Asociatyvi nuotr. | Krašto balsas

Tai viena iš temų, apie kurią visuomenė žino mažiausiai. Dažnai budintys globotojai klaidingai įsivaizduojami kaip žmonės, kurie „laikinai prižiūri vaikus“. Tačiau iš tikrųjų jie yra tie žmonės, kurie vaiką pasitinka vieną sunkiausių jo gyvenimo dienų.

būti budinčiu globotoju. Vaikų globos savaitės renginyje „Tobulų vaikų nebūna“ Kuršėnuose – kairėje Vaida Gudavičienė, dešinėje Renatas Šemeta, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoti asmenys.
Birželio 22 dieną Kuršėnuose vykusio Vaikų globos savaitės renginio akimirka. Kairėje – Vaida Gudavičienė, dešinėje – Renatas Šemeta, Kuršėnų šeimos namų Globos centro darbuotojai. Ritos Žadeikytės nuotr.

Ką iš tikrųjų reiškia būti budinčiu globotoju?

Telefonas suskamba vėlai vakare. Kitoje ragelio pusėje – ramus, bet skubantis balsas. „Turime vaiką. Šiąnakt jis nebegali likti ten, kur buvo.“

Budintis globotojas neužduoda daugybės klausimų. Jis žino, kad kažkur automobilyje sėdi vaikas, kurio gyvenimas prieš kelias valandas apsivertė aukštyn kojomis. Vaikas, kuris galbūt net nespėjo pasiimti mėgstamo žaislo. Vaikas, kuris nežino, kur miegos rytoj. Vaikas, kuris nežino, kada pamatys savo mamą, o kartais – ar apskritai ją dar pamatys.

Kai po keliolikos ar keliasdešimties minučių atsiveria namų durys, prasideda ne darbas. Prasideda žmogaus ir vaiko susitikimas ir dažniausiai – viena sunkiausių naktų to vaiko gyvenime.
Budintis globotojas tampa pirmuoju saugiu žmogumi po krizės. Jis pasitinka vaiką tada, kai šis yra išsigandęs, sutrikęs, piktas arba visiškai tylus. Kartais vaikas verkia, kartais nekalba nė žodžio, kartais elgiasi taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Visos šios reakcijos yra normalios, nes nėra normalaus būdo išgyventi nenormalias situacijas.

Tą pirmą vakarą budintis globotojas dažniausiai nežino beveik nieko. Koks vaiko mėgstamiausias maistas? Ar jis bijo tamsos? Ar mėgsta prieš miegą klausytis pasakos? Kaip jį nuramindavo mama? Kas jam sukelia nerimą? Kokius žodžius jis nori išgirsti? Atsakymų dažnai nėra. Juos tenka atrasti po truputį. Stebint, klausantis, kantriai laukiant.

Žmonės kartais klausia: „Kaip galima prisirišti prie vaiko, jeigu žinai, kad vieną dieną teks atsisveikinti?“

Tai vienas sunkiausių klausimų, kuriuos išgirsta budintys globotojai ir kartu – vienas svarbiausių, nes būti budinčiu globotoju reiškia mylėti vaiką ne tam, kad jis liktų visam laikui, o tam, kad jis bent trumpą savo gyvenimo atkarpą patirtų, ką reiškia būti saugiam. Tai reiškia suprasti, kad kartais didžiausia dovana vaikui yra ne tai, jog jis pasiliks tavo namuose. Didžiausia dovana – kad po skaudžių įvykių jis vėl išdrįs patikėti suaugusiaisiais.

Budintys globotojai dažnai tampa žmonėmis, kurie pirmą kartą pamato tikrąjį vaiko skausmą. Ne tą, kuris užrašytas dokumentuose, o tą, kuris pasirodo naktį. Kai vaikas pabunda iš košmaro, kai susigūžia nuo pakelto balso, kai slepia maistą kišenėje, kai išsigąsta, kad sudaužęs puodelį bus išvarytas. Tokiose akimirkose svarbiausia ne tobuli žodžiai. Svarbiausia – ramus buvimas šalia.

Būti budinčiu globotoju reiškia priimti vaiką tokį, koks jis ateina. Ne tokį, kokio tikėjaisi, ne tokį, kokį įsivaizdavai, o tokį, kurį suformavo jo gyvenimo istorija. Tai reiškia suprasti, kad pyktis dažnai slepia baimę, kad tyla kartais reiškia neviltį, kad agresija gali būti nevykęs bandymas apsisaugoti ir kad pasitikėjimas neatsiranda todėl, jog vaikas pateko į gražius namus. Jis atsiranda todėl, kad kažkas kasdien ištesi mažus pažadus.

Dažnai manoma, kad budintis globotojas vaikui duoda namus. Iš tiesų pirmiausia jis duoda laiką. Laiką nusiraminti, laiką išsimiegoti, laiką suprasti, kas vyksta, laiką specialistams įvertinti situaciją, laiką biologinei šeimai priimti pagalbą, laiką ieškoti geriausio sprendimo konkrečiam vaikui. Tas laikas nėra tuščias. Kartais būtent per jį vaikas pirmą kartą po ilgo laiko pradeda ramiai valgyti, pradeda žaisti, pradeda juoktis, pradeda tikėti, kad ne kiekvienas suaugusysis skaudina.

Žinoma, būti budinčiu globotoju nėra lengva. Tai reikalauja kantrybės, emocinės brandos ir gebėjimo priimti nežinomybę. Tai reiškia išgyventi atsisveikinimus, džiaugtis vaiko pažanga net tada, kai jis iškeliauja į kitą šeimą arba grįžta pas biologinius tėvus. Tai reiškia tikėti, kad tavo meilės vertė nepriklauso nuo to, kiek ilgai vaikas buvo šalia. Ji matuojama tuo, ką jis išsinešė iš tavo namų.

Budintys globotojai retai vadina save didvyriais. Dažniausiai jie sako, kad tiesiog atvėrė savo namų duris. Tačiau vaikui, kuris tą vakarą neteko visko, kas buvo pažįstama, tos durys reiškia kur kas daugiau. Jos tampa riba tarp vakarykštės baimės ir rytojaus vilties. Ir nors budinčio globotojo namuose vaikas praleidžia tik dalį savo kelionės, kartais būtent ten prasideda svarbiausias pokytis – jis vėl išdrįsta patikėti, kad pasaulyje yra suaugusiųjų, kuriais galima pasitikėti.

Jeigu bent kartą pagalvojote apie globą / įvaikinimą, neleiskite baimei tapti vienintele priežastimi sustoti. Pasikalbėkite su savo miesto ar rajono Globos centro specialistais. Užduokite klausimus. Sužinokite daugiau. Nebūtina sprendimą priimti iš karto. Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo vieno pokalbio, o vienas pokalbis gali tapti pradžia istorijos, kuri pakeis ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimą.

Vaikų globos savaitės renginio „Tobulų vaikų nebūna“ dalyviai Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje Kuršėnuose.
Kuršėnuose vykusio Vaikų globos savaitės renginio „Tobulų vaikų nebūna“ dalyviai – globėjai, jų šeimų nariai, socialinės srities darbuotojai ir bendruomenės atstovai. Ritos Žadeikytės nuotr.

Kur kreiptis norint tapti budinčiu globotoju Šiaulių rajone?

Šiaulių rajono gyventojai, svarstantys galimybę tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į Kuršėnų šeimos namų Globos centrą. Specialistai suteiks informaciją apie budinčio globotojo veiklą, pasirengimo procesą, finansines sąlygas ir pagalbą prižiūrint vaikus.

Kontaktai:

  • Adresas: Pramonės g. 2, Kuršėnai, Šiaulių r.
  • Kontaktinis asmuo: Globos centro veiklos vadovė Jolanta Mankuvienė
  • Telefonas: +370 614 98970
  • El. paštas: jolanta.mankuviene@ksn.lt
  • Interneto svetainė: www.kursenugc.lt

Galbūt būtent Jūsų namai vieną dieną taps ta saugia vieta, kurios vaikui labiausiai reikia.

Dalinkitės šiuo straipsniu

Palikite komentarą