RinkimaiNaujienosPolitikaSavivaldaŠiaulių rajonas

Liberalai į Šiaulių rajono merus kelia Algį Mačiulį: politiko praeityje – Meškuičių gimnazijos konfliktai ir teismo sprendimas

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Šiaulių rajono merus Algis Mačiulis. Nuotr. iš A. Mačiulio „Facebook“ paskyros.

Algis Mačiulis – Liberalų sąjūdžio kandidatas į Šiaulių rajono merus 2027 metų savivaldos rinkimuose.

Liberalų sąjūdis apsisprendė, kas 2027 metų savivaldos rinkimuose sieks Šiaulių rajono mero posto. Spalio 24 dieną oficialiai patvirtinta ilgamečio politiko, buvusio rajono vicemero Algio Mačiulio kandidatūra.

Algis Mačiulis, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Šiaulių rajono merus, viešame renginyje su partijos simbolika pažymėtu šaliku.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Šiaulių rajono merus Algis Mačiulis. Nuotr. iš A. Mačiulio „Facebook“ paskyros.

„Krašto balsui“ politikas atskleidė, kad Šiaulių rajono skyriuje buvo pasiūlyta vienintelė – tik jo kandidatūra, pasakojo apie ištikimybę partijai ir galimybes pereiti į kitas politines jėgas. Tačiau pokalbis pakrypo ir į daugiau nei dešimtmečio senumo įvykius Meškuičių gimnazijoje. Tuomet viešai nuskambėjo dalies darbuotojų skundai dėl jo vadovavimo, vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o teismas politiką atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip šią istoriją šiandien vertina pats A. Mačiulis?

Algis Mačiulis – vienintelis rajono liberalų iškeltas kandidatas

Spalio 24 dieną Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino kandidatus į 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partija pristatė 41 kandidatą į merus, o kandidatų sąrašus planuoja kelti 49 savivaldybėse. Šiaulių rajone liberalams atstovaus dabartinis Savivaldybės tarybos narys ir Sveikatos bei socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algis Mačiulis.

Liberalų sąjūdžio kandidatai į merus ir partijos atstovai 2027 metų savivaldos rinkimų kandidatų pristatymo renginyje.
Liberalų sąjūdžio kandidatai į merus ir partijos atstovai oficialiame kandidatų pristatyme. Ugnius Bagdonavičius nuotr.

Tačiau kaip kandidatas buvo pasirinktas pačiame Šiaulių rajono skyriuje? Ar dėl galimybės siekti mero posto varžėsi keli partijos nariai, o gal buvo apsiribota vienu pretendentu?

„Krašto balso“ telefonu kalbintas A. Mačiulis patvirtino, kad kitų kandidatūrų rajono skyriuje nebuvo pasiūlyta.

„Tai mano vieno buvo keliama“, – sakė politikas.

Pasak jo, skyriaus visuotiniame susirinkime buvo aptariama ne tik būsima rinkimų kampanija, bet ir platesnės partijos veiklos perspektyvos. Apsisprendimą kelti jo kandidatūrą A. Mačiulis sieja su ilgamete politine patirtimi, darbu Taryboje ir vadovavimu Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui.

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto atstovai susitikime – Ingrida Karčmarinienė, Vaida Gricienė ir Algis Mačiulis.
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narės Ingrida Karčmarinienė, Vaida Gricienė ir komiteto pirmininkas Algis Mačiulis. Šiaulių rajono savivaldybės nuotr.

„Aš jau čia ketvirtą ar kelintą kadenciją, nežinau tiksliai, esu taryboje, bet atsižvelgiant į tai mano patirtis ir sėkmingai Sveikatos komitetui vadovauju, sekasi ir esu daug darbų padaręs, kurie dešimtmečiais nebuvo pajudėję, tai bendru sutarimu man ir patikėjo tą reikalą“, – aiškino A. Mačiulis.

Politikas teigė, kad skyriaus susirinkime dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkės pirmoji pavaduotoja Edita Rudelienė. Ji taip pat vadovauja partijos centriniam 2027 metų savivaldos rinkimų štabui.

Nors A. Mačiulis tvirtina, kad sprendimas visuotiniame skyriaus narių susirinkime priimtas bendru sutarimu, pokalbio metu jis nedetalizavo, ar vyko formalus balsavimas ir kiek skyriaus narių dalyvavo priimant sprendimą.

Tai reiškia, kad, paties politiko teigimu, rajono skyriaus pasirinkimas vyko nekonkuruojant kelioms oficialiai pasiūlytoms kandidatūroms. Kartu tai neatskleidžia, ar partijos viduje buvo svarstomos kitos galimos kandidatūros, kurios taip ir nebuvo pateiktos.

„Niekada nepardavinėju savų“ – apie ištikimybę partijai

Kalbėdamas apie savo politinį kelią, A. Mačiulis ne kartą pabrėžė ištikimybę Liberalų sąjūdžiui. Pasak jo, net ir sudėtingais partijai laikotarpiais jis nesvarstė galimybės pasitraukti, nors sulaukė pasiūlymų iš kitų politinių jėgų.

Algis Mačiulis, dabartinis Liberalų sąjūdžio kandidatas į Šiaulių rajono merus, 2020 metais viešame renginyje prie mikrofono.
Algis Mačiulis 2020 metais. Nuotr. iš A. Mačiulio „Facebook“ paskyros.

„Aš tikrai nebėgau, kai partijai buvo sunku, nelaksčiau ir nesišliejau prie kitų. Man buvo įvairiausių siūlymų kitų partijų“, – pasakojo politikas.

A. Mačiulis tvirtino turėjęs ir galimybių siekti Seimo nario mandato, tačiau konkrečių politinių jėgų ar jam teiktų pasiūlymų neįvardijo.

Pasak jo, apsisprendimą pasilikti Liberalų sąjūdyje nulėmė asmeniniai principai.

„Aš taip augęs, taip auklėtas, kad niekada nepardavinėju savų. Jeigu yra bėda, tai reikia su ja ir tvarkytis“, – sakė A. Mačiulis.

Politikas užsiminė ir apie anksčiau Liberalų sąjūdį sukrėtusius įvykius, susijusius su buvusiu partijos pirmininku. Jo teigimu, tuometiniai įvykiai gali būti vertinami įvairiai, tačiau partija sugebėjo išlikti ir tęsti politinę veiklą.

Savo vaidmenį šiame procese A. Mačiulis vertina kaip nuoseklumą ir ištikimybę organizacijai.

Vis dėlto teiginiai apie kitų partijų siūlymus ir galimybę patekti į Seimą yra paties politiko pasakojimas. Konkrečių aplinkybių ar jas patvirtinančių faktų jis nepateikė.

Du mandatai – rezultatas, kuriuo politikas didžiuojasi

Kalbėdamas apie ištikimybę Liberalų sąjūdžiui, A. Mačiulis prisiminė ir 2023 metų savivaldos rinkimus. Pasak jo, tuomet partijai buvo prognozuojama nesėkmė, tačiau Šiaulių rajono liberalams pavyko išsaugoti savo pozicijas vietos valdžioje.

„Anuose rinkimuose prognozavo, kad nieko nebus, bet man pavyko sudėlioti taip, kad gavome du mandatus“, – sakė politikas.

Tačiau A. Mačiulis neapsiribojo vien savo partijos rezultatu. Jis palygino liberalų pasirodymą su socialdemokratais ir konservatoriais, pareikšdamas, kad nuo šių politinių jėgų beveik neatsiliko.

„Ir nieko neatsilikome nei nuo socialdemokratų balsų, kurie tris gavo, ir nuo konservatorių, kurie tris mandatus gavo“, – kalbėjo A. Mačiulis.

Vertinant objektyviai – 2023 metų rinkimų rezultatai atskleidžia kiek kitokį vaizdą. Nors liberalus nuo socialdemokratų ir konservatorių iš tiesų skyrė vos vienas mandatas, rinkėjų palaikymo skirtumas buvo gerokai didesnis. Socialdemokratai surinko beveik dvigubai daugiau balsų nei liberalai, juos pastebimai lenkė ir konservatoriai. Be to, ir pačiam A. Mačiuliui tuometinė kova dėl mero posto susiklostė ne taip sėkmingai. Surinkęs 7,4 proc. balsų, jis liko penktas tarp septynių kandidatų ir į antrąjį turą nepateko.

Nuo mokyklos direktoriaus iki rajono vicemero

Algio Mačiulio profesinė biografija glaudžiai susijusi su švietimo sistema.

Kaip nurodoma politiko biografijoje, jis baigė istorijos ir pedagogikos studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute.

Dirbo Gruzdžių vidurinėje mokykloje, Šiaulių profesinėje technikos mokykloje, Šiaulių medicinos mokykloje ir Šiaulių kolegijoje.

Maždaug du dešimtmečius A. Mačiulis vadovavo Meškuičių mokyklai, vėliau tapusiai gimnazija.

Savo biografijoje jis pabrėžia šio laikotarpio pasiekimus – ugdymo įstaigos tapimą gimnazija, mokinių sportinius laimėjimus bei rezultatus šalies mokyklų reitinguose.

2015 metais, po savivaldos rinkimų, A. Mačiulis tapo Šiaulių rajono mero pavaduotoju. Šias pareigas ėjo iki 2019 metų.

Algis Mačiulis 2015 metais prie Liberalų sąjūdžio simbolika pažymėtos palapinės.
Algis Mačiulis 2015 metais, Liberalų sąjūdžio renginyje. Nuotr. iš Šiaulių rajono liberalų „Facebook“ paskyros.

Vėliau politinė karjera tęsėsi Savivaldybės taryboje. Nuo 2019 metų jis vadovauja Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui, šias pareigas eina ir dabartinėje kadencijoje.

Tačiau jo perėjimas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų į savivaldybės politinę vadovybę vyko ne pačiu ramiausiu laikotarpiu.

Meškuičių gimnazijoje kilęs konfliktas: ką 2015 metais pasakojo darbuotojai?

2015 metų vasario 20 dieną dienraštis „Šiaulių kraštas“ paskelbė žurnalistės Editos Karklelienės publikaciją „Prieš gimnazijos vadovą sukilo dalis kolektyvo“.

Straipsnyje aprašytas dalies Meškuičių gimnazijos darbuotojų konfliktas su tuometiniu direktoriumi A. Mačiuliu.

Žurnalistė nurodė, kad pirmiausia į redakciją kreipėsi keturi gimnazijos darbuotojai, o vėliau Meškuičiuose buvo kalbėtasi su šešiolikos darbuotojų grupe.

Profesinės sąjungos atstovai viešai kalbėjo apie, jų teigimu, patiriamą psichologinį spaudimą, galimus grasinimus netekti darbo vietų ar dalies darbo krūvio bei nepriimtinus vadovavimo metodus.

Darbuotojai taip pat kėlė klausimus dėl mokinių drausmės, darbo organizavimo, dokumentų ir darbo laiko apskaitos.

Vienas iš jų išsakytų įtarimų buvo susijęs su dailės mokytojos darbu. Teigta, kad mokytoja oficialiai dirbo gimnazijoje, nors tuo metu gyveno Estijoje, o dalį jos darbo esą atlikdavo mokytojos dvyliktokė dukra.

Kiti klausimai buvo keliami dėl darbo organizavimo gimnazijos bendrabutyje ir galimų apskaitos neatitikimų.

A. Mačiulis tuo metu darbuotojų kaltinimus neigė, o nesutarimus siejo su dalies kolektyvo interesais.

Svarbu tai, kad darbuotojų viešai išsakyti įtarimai savaime nėra visų minimų pažeidimų įrodymas. Tačiau konfliktas tuo metu sulaukė ir teisėsaugos dėmesio.

Meškuičių gimnazijos konfliktą A. Mačiulis vadina „žvėrišku puolimu“

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, „Krašto balsas“ A. Mačiulio paklausė, kaip galiausiai baigėsi konfliktas su Meškuičių gimnazijos kolektyvu.

Politikas teigė, kad ši istorija neturėjo reikšmingo tęsinio.

„Viskas tuo ir baigėsi. Daugiau nėra į ką žiūrėti“, – atsakė politikas.

Kalbėdamas apie tuometines aplinkybes, A. Mačiulis svarstė, kad vieši priekaištai jam pradėjo skambėti aktyviau įsitraukus į savivaldos politiką.

„Atėjo naujas žmogus į politiką, niekada nebuvęs, ir savaime, aišku, prasideda atitinkami ėjimai. Nieko ten nebuvo, jeigu būtų buvę iki galo rimta, tai aš nebūčiau niekaip ten išlikęs“, – aiškino politikas.

Žurnalistui patikslinus, ar politinį kelią jis pradėjo tik 2015 metais, A. Mačiulis atsakė, kad politikoje dalyvavo jau anksčiau, tačiau būtent tais metais patyrė itin didelį spaudimą.

„2015 metais apturėjau didžiulį puolimą, aš net nesitikėjau. Aš tą žinojau, kas yra politika, bet aišku teorija nuo praktikos labai skiriasi. Nežiūrint, kad esu liesas, aš atlaikiau. Puolimas buvo žvėriškas“, – prisiminė A. Mačiulis.

Paklaustas, ar šiuos įvykius galėtų laikyti politiniu susidorojimu, jis tokios versijos nepatvirtino.

„Ne, nu kaip, aš įrodymų neturiu. Tuo metu buvau vicemeru“, – sakė politikas.

Vis dėlto čia svarbi įvykių chronologija. „Šiaulių krašto“ publikacija apie gimnazijos darbuotojų konfliktą pasirodė 2015 metų vasario 20 dieną, kai A. Mačiulis dar vadovavo gimnazijai ir buvo kandidatas į rajono merus. Vicemero pareigas jis pradėjo eiti vėliau tais pačiais metais.

2015 metais Šiaulių rajono liberalų susitikime Račiuose – tuometinis vicemeras Algis Mačiulis ir dabartinis vicemeras Mindaugas Sadauskas.
2015 metų Šiaulių rajono liberalų susitikimas Račiuose. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – tuometinis vicemeras Algis Mačiulis, šalia jo – dabartinis vicemeras Mindaugas Sadauskas, anksčiau dalyvavęs Liberalų sąjūdžio veikloje.

Tai nereiškia, kad politiniai motyvai negalėjo turėti įtakos tuometiniams nesutarimams. Tačiau tokiai versijai pagrįsti reikėtų konkrečių įrodymų, o pats A. Mačiulis pripažįsta jų neturintis.

Pokalbio metu politikas taip pat nepaaiškino, ar dėl darbuotojų skundų buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai ir kokios buvo jų galutinės išvados.

Taigi, paklaustas, kaip baigėsi konfliktas tarp gimnazijos administracijos ir dalies kolektyvo, politikas apsiribojo bendro pobūdžio atsakymu, į konkrečias konflikto baigties aplinkybes nesileisdamas.

Teisėsaugos tyrimas baigėsi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės

Viešai prieinama informacija rodo, kad 2015 metais Meškuičių gimnazijos įvykiai vien darbuotojų ir direktoriaus ginču nesibaigė.

Tų pačių metų kovo 27 dieną A. Mačiulio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. Tyrimas pradėtas po viešai paskelbtos informacijos ir vieno gimnazijos darbuotojo kreipimosi į prokuratūrą.

Apie tai tuo metu rašė regioninė žiniasklaida ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

2016 metų rugpjūčio 17 dieną Šiaulių apylinkės teismas patvirtino sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą A. Mačiuliui, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje buvo konstatuota nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Politikui nustatytas dvejų metų laidavimo terminas ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.

Šioje vietoje būtina atskirti du teisinius dalykus.

A. Mačiulis nebuvo nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teistumo neįgijo. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra išteisinimas. Tokiu būdu byla gali būti nutraukiama konstatavus nusikalstamos veikos padarymą, jeigu tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos.

Todėl politiko dabartinis pasakojimas, kad anuomet „nieko ten nebuvo“, kelia klausimą, kaip jis vertina vėliau priimtą teismo sprendimą.

Kartu svarbu pabrėžti ir tai, kad teismo sprendimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neįrodo visų 2015 metais gimnazijos darbuotojų viešai išsakytų kaltinimų.

Kita Meškuičių istorija – teisme atsidūrė A. Mačiulio „dešinioji ranka“

Tuo pačiu laikotarpiu viešumon iškilo dar viena Meškuičių gimnaziją ir Liberalų sąjūdžio Šiaulių rajono skyrių siejanti istorija. Ji plačiai nuskambėjo 2017 metų sausį, kai portalas „Lrytas.lt“ paskelbė publikaciją „Aferomis liberalų kasą pildžiusią sekretorę teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido“.

Ši istorija su A. Mačiuliu buvo susijusi ne vien dėl jo užimamų pareigų. Baudžiamojoje byloje figūravo moteris, kuri tuo pat metu dirbo Meškuičių gimnazijos sekretore ir ėjo Liberalų sąjūdžio Šiaulių rajono skyriaus sekretorės pareigas. Abiem organizacijoms: tiek mokyklai, tiek rajono partijos skyriui tuo metu vadovavo A. Mačiulis.

„Lrytas“ moterį netgi apibūdino kaip tuometinio gimnazijos direktoriaus ir liberalų rajono skyriaus pirmininko A. Mačiulio „dešiniąją ranką“.

2017 metų sausio 13 dieną Šiaulių apylinkės teismas nustatė, kad 2012–2014 metais sekretorė suklastojo 62 gyventojų prašymus dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo paramai.

Gimnazijos darbuotojai ir buvę mokiniai buvo pateikę prašymus paremti mokyklą. Tačiau dalyje dokumentų, jiems nežinant, atsirado ir nurodymas vieną procentą pajamų mokesčio skirti Liberalų sąjūdžio Šiaulių rajono skyriui.

Taip politinė partija gavo lėšų, kurių gyventojai jai nebuvo ketinę skirti.

Teismas konstatavo dokumentų klastojimą ir sukčiavimą. Valstybei padaryta 718,48 euro žala, kuri buvo atlyginta. Sekretorė pripažino kaltę, o teismas ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Tačiau bene daugiausia klausimų šioje istorijoje kilo dėl tuometinio abiejų organizacijų vadovo A. Mačiulio vaidmens.

Kaip 2017 metais rašė „Lrytas“, sekretorė iš pradžių buvo teigusi, kad veikė vykdydama A. Mačiulio nurodymą. Vis dėlto oficialios apklausos metu ji parodymus pakeitė ir tvirtino, kad neteisėtą schemą sugalvojo pati.

Tyrėjai A. Mačiulį buvo apklausę kaip specialųjį liudytoją, tačiau vėliau jam suteiktas įprasto liudytojo statusas. Įrodymų, kad politikas būtų dalyvavęs klastojant dokumentus ar organizavęs šią schemą, teisėsaugai surinkti nepavyko. A. Mačiulis šioje byloje nebuvo kaltinamasis.

Nepaisant to, dalis nukentėjusiųjų abejojo, ar gimnazijos ir partijos skyriaus vadovas galėjo nieko nežinoti apie savo sekretorės veiksmus. Kaip skelbė „Lrytas“, viena nukentėjusiųjų, Meškuičių gimnazijos profesinės sąjungos lyderė Ilona Tiknienė, viešai reiškė abejones dėl A. Mačiulio vaidmens ir žadėjo skųsti teismo sprendimą.

Tai buvo nukentėjusiosios pozicija, o ne teisėsaugos nustatytas politiko dalyvavimo nusikalstamoje veikoje faktas.

Ši byla išlieka reikšminga A. Mačiulio profesinės ir politinės veiklos kontekste. Neteisėtas partijos finansavimas buvo vykdomas pasinaudojant gimnazijos bendruomenės narių pasitikėjimu, o dokumentus klastojusi darbuotoja užėmė sekretorės pareigas tiek mokykloje, tiek politinės partijos skyriuje.

Nors A. Mačiulio dalyvavimas nusikalstamoje schemoje nebuvo įrodytas, ši istorija kelia pagrįstą klausimą apie tuometinę organizacinę priežiūrą ir vadovo galimybes pastebėti neteisėtus artimiausių bendradarbių veiksmus.

Algis Mačiulis (centre) 2015 metais Šiaulių rajono liberalų vakarėlyje bare kartu su kitais renginio dalyviais.
Algis Mačiulis (centre) 2015 metais Šiaulių rajono liberalų vakarėlyje. Kiti nuotraukoje matomi asmenys nėra susiję su straipsnyje aprašomais įvykiais ir faktais. Nuotr. iš „Šiaulių rajono liberalų“ „Facebook“ paskyros.

Teismo sprendimas virto politinės atsakomybės klausimu

2016 metais priimtas teismo sprendimas dėl A. Mačiulio apskaitos bylos vėliau sulaukė atgarsio Šiaulių rajono savivaldybės taryboje.

2017 metų spalio 10 dieną opozicinių konservatorių ir socialdemokratų iniciatyva surengtas interpeliacijos svarstymas tuometiniam vicemerui A. Mačiuliui.

Vienas svarbiausių iniciatorių argumentų buvo tai, kad politikas apie ankstesnį teismo sprendimą neinformavo Savivaldybės tarybos.

Opozicijos atstovai kėlė klausimą, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo turėtų toliau eiti vicemero pareigas ir kokią politinę atsakomybę jis turėtų prisiimti.

Per slaptą balsavimą aštuoni Tarybos nariai pasisakė už A. Mačiulio atleidimą, trylika balsavo prieš, vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu.

Interpeliacija nepavyko, todėl A. Mačiulis pareigas išsaugojo.

Tuometinis Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras BNS teigė žinojęs apie teisėsaugos tyrimus, tačiau vicemero atliekamam darbui pretenzijų neturėjęs.

Pats A. Mačiulis tuo metu aiškino, kad su teisininkais buvo aptaręs savo padėtį ir nemanė, jog apie teismo sprendimą privalo informuoti Savivaldybės tarybą. Apskaitos pažeidimus buvusioje darbovietėje jis apibūdino kaip neapsižiūrėjimą.

Rinkimų kelyje – daugelis nori atrodyti „minkšti ir pūkuoti“

Artėjant rinkimams politikai stengiasi parodyti gražiausią savo pusę. Vieni primena nuveiktus darbus, kiti žada permainas, treti skuba į renginius, spaudžia rankas ir mielai pozuoja fotografams. Kiekvienas nori atrodyti kompetentingas, išmanantis savo darbą, suprantantis gyventojų rūpesčius, gebantis išklausyti ir atjausti. O geriausia – dar ir su nepriekaištinga praeitimi, be klaidų, nesėkmių ar nusivylimų.

Tačiau politikoje, kaip ir gyvenime, ne viskas būna taip „minkšta ir pūkuota“, kaip kartais norėtųsi parodyti. Už šypsenų ir gražių pažadų slypi ne tik pasiekimai, bet ir sudėtingi sprendimai, nesutarimai bei patirtys, apie kurias mieliau nekalbama. Ir nors metai bėga, politinės karjeros tęsiasi, tačiau kartais net ir tolimos praeities istorijos netikėtai ima ir primena apie save.

Artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams politikai dar turės progų pristatyti savo darbus, planus ir parodyti save iš įvairių pusių. O rajono gyventojai patys nuspręs, kieno patirtis, darbai ir pažadai jiems atrodo įtikinamiausi.

Algis Mačiulis šventiniame renginyje pozuoja su linksmai nusiteikusiu zuikio personažu, fone – spalvinga balionų arka.
Šypsenos ir gera nuotaika – Algis Mačiulis šventinę akimirką įsiamžino su minkštu ir pūkuotu zuikiu. Nuotr. iš A. Mačiulio „Facebook“ paskyros.

Publikacija parengta remiantis „Krašto balso“ pokalbiu su Algiu Mačiuliu, Liberalų sąjūdžio, Šiaulių rajono savivaldybės, „Šiaulių krašto“, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, BNS ir kitų viešų šaltinių informacija.

Dalinkitės šiuo straipsniu

Palikite komentarą