Nuo 1987 metų, kai pirmą kartą Lietuvoje, Vilniuje viešai buvo paminėta ši data, mes kas metai minime Juodojo kaspino dieną.
Vienalaikiams, kruviniems diktatoriams dedantiems parašus po paktu 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, galbūt atrodė, kad jie valdo pasaulį, kad jį, kaip kokį daiktą galima dalytis savo kruvinomis letenomis, pasmerkiant milijonus taikių žmonių mirčiai, kančioms, tremtims, emigracijai, ilgiems įkalinimo metams.
Šiandien, jau penkti metai vykstant karui Ukrainoje, ši data mums įgauna naujas reikšmes, nes V. Putino valdoma Rusija vėl garbindama J. Staliną, siekia kartoti jo darbus, vėl nori dalytis pasaulį įtakos sferomis. Tačiau, šiandien Europoje nebėra hitlerių.
Tai ramina, bet kartu ir neramina, nes per lėta ir per maža pagalba iš mūsų Ukrainai. Per dvidešimt sankcijų paketų ir, atrodo, kad nieko, toliau ant ukrainiečių galvų skrieja raketos, dronai, aviacinės bombos.
Tačiau ši diena yra ir 1989 m. rugpjūčio 23 diena, mūsų – Baltijos kelio diena.
Tada Baltijos šalių gyventojai gyva grandine viešai ir taikiai atsakė į diktatorių slaptus sandorius. Per 600 kilometrų žmonių grandinė (Baltijos kelias yra įrašytas į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą, kaip pasaulinis taikaus protesto simbolis), parodė, kad laisvų, vieningų žmonių neįmanoma nugalėti.
Baltijos kelio simbolis, yra pamoka įvairaus plauko pasaulio diktatoriams, kad jų planai, pagrįsti grubiu smurtu ir melu yra efemeriški, visada pasmerkti žlugti.
Rugpjūčio 23-oji Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena yra vienijanti tautą dieną.
Šiandien, tai irgi labai svarbu, nes per daug paskutiniu metu yra bandymų mus suskaldyti, supykdyti, supriešinti, dėl, kartais, iš šalies žiūrint, juokingų dalykų.
Kiekvienam iš mūsų šiandien nereikia garsiai ir viešai šaukti, kad labai, ar labiau negu kiti myliu savo nepriklausomą tėvynę, kad esi patriotų patriotas, nes sociologinės apklausos rodo, kad apie devyniasdešimt procentų Lietuvos gyventojų palaiko Lietuvos nepriklausomybę, reiškia tiek ir yra pas mus patriotų. O, kad į tam tikrus gyvenimo reiškinius visi turime savas pažiūras, nuomones reikalo tas nekeičia. Mylime vienodai nepriklausomybę ir trokštame ir toliau būti laisvi.
Tėvynė mylima, deja, ne skambiais žodžiais, lozungais ar dirbtinai susirūpinusiais veidais tribūnose, ar po vėliavomis, tėvynė mylima paprastais kasdieniais darbais.
Todėl minėdami šią dieną dirbkime Lietuvai, dirbkime jos ateičiai, dirbkime daug, sunkiai, kai reikia vieningai ir viskas tada mums bus gerai.
Nuotraukos:
1.www.limis.lt, Baltijos kelias, autorius Marijan Dzvinel, Vilniaus krašto etnografinis muziejus. Licencija: CC BY-NC-ND
2. Iš Šiaulių rajono savivaldybės archyvo, www. siauliuraj.lt.
