Liepos 5-ąją Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia prisipildė ne tik maldomis, bet ir nuoširdžiu dėkingumu. Čia Šv. Mišiomis buvo padėkota parapijos klebonui Mariui Dygliui už jo tarnystę, prasmingus darbus ir gražią tikėjimo kelionę Kurtuvėnuose.
Pilnutėlėje bažnyčioje susirinkę parapijiečiai, bendruomenės nariai ir svečiai kunigui linkėjo sėkmės bei Dievo globos naujame gyvenimo etape – rudenį jo laukia misija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsisveikinimo akimirka buvo kupina šilumos: jautrių žodžių, padėkų, prisiminimų ir bendrystės jausmo, kuris per tuos metus Kurtuvėnuose spėjo giliai įsišaknyti.
Į padėkos šventę atvyko ne tik Kurtuvėnų parapijos tikintieji, bet ir svečiai iš Žagarės, Žukančių, Bazilionų, Šiaulių. Už bendrystę, atvirumą ir prasmingą veiklą kunigui Mariui dėkojo Šiaulių skautų tunto atstovai, žemaičių draugijos „Saulaukis“ nariai, Šiaulių esperantininkų klubas, Kurtuvėnų bendruomenė, bažnyčios choristai ir kiti susirinkusieji.
Klebono Mariaus Dyglio tarnystės metai Kurtuvėnuose paliko ryškų pėdsaką. Miestelis tapo vienu iš piligrimystės traukos centrų – per Kurtuvėnus eina Šv. Jokūbo kelio Žemaitijos atšaka. Čia vyko prasmingi renginiai, koncertai, parodos, o Kurtuvėnus atrado ir Šv. Jono brolių organizuojamas Šeimų festivalis.
Ypatingu dvasiniu ženklu parapijai tapo ir į Kurtuvėnus atkeliavusi Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II relikvija. Kunigo Mariaus dėka bažnyčioje atsirado ir iškilus šio šventojo portretas, tapęs dar vienu tikėjimo, atminties ir pagarbos ženklu.
Pats klebonas Marius Dyglys padėkos žodžius skyrė visiems, kurie buvo šalia jo tarnystės metais. Jis dėkojo bažnyčios patarnautojams, zakristijonui Aleksandrui, Klusų šeimai, gausiam parapijos chorui ir jo vadovui Kornelijui Luotei, taip pat visiems, kurie savo darbu, malda, pagalba ar paprastu žmogišku buvimu prisidėjo prie parapijos gyvenimo.
Po Šv. Mišių bendrystė tęsėsi prie vaišių stalo. Padėkos dienos svečius vaišino Kurtuvėnų smuklės „Kryžkelė“ šeimininkės Zoselė ir Aistė.
„Su legendiniu kumpiu pasitikome kleboną Marių jam pradedant tarnystę Kurtuvėnuose, su tokiomis pat dvariškomis vaišėmis ir išlydime“, – tarė žodį svetingosios šeimininkės.
Tai buvo diena, kai Kurtuvėnai dėkojo ne tik kunigui, bet ir žmogui, kuris mokėjo telkti, klausytis, kurti ir palikti po savęs šviesų pėdsaką. Išlydėdama kleboną Marių Dyglių į naują misiją, parapija jam linkėjo stiprybės, Dievo palaimos ir tokios pat prasmingos kelionės, kokią jis kūrė Kurtuvėnuose.
Parengta pagal Kurtuvėnų bendruomenės informaciją. Nuotraukos – Kurtuvėnų bendruomenės.
