Tai kas gi organizavo kultūrinius renginius, kai nebuvo Lietuvoje Kultūros ministerijos, valsčiuje Kultūros skyriaus, o miestelyje ar kaime kultūros namų dabartine forma? Atsakymas paprastas – patys vietos žmonės, nežiūrėdami į valdžią, nelaukdami jų nurodymų, neprašydami jų finansavimo.
Sunku įsivaizduoti, dar sunkiau patikėti, bet sunkiausia suvokti tai, kad žmonės patys finansavo savo vietos kultūrinius renginius, kitus, dabar sakytume, projektus. Suprantama, kad tam žmonėms reikėjo organizuotis ir jie organizavosi. Tarpukariu Lietuvoje iki 1926 metų gruodyje įvykdyto dešiniųjų, tautininkų ir krikščionių demokratų karinio perversmo, valdžios nevaržomai kūrėsi įvairios organizacijos, pagal politinius, pasaulėžiūrinius ar tautinius (žydai, lenkai) principus. Visos organizacijos ne tik rinko nario mokesčius, bet ir organizavo kultūrinius renginius: buvo skaitomos paskaitos, dainuodavo choras, grodavo ansamblis ar orkestras, vaidinamas mėgėjų teatro spektaklis, vykdavo šokiai, šeimos vakarai, gegužinės…, bet už visą šį gėrį reikėjo mokėti pinigus, pirkti bilietą, ir žmonės nesiskundė, pirko ir ne visiems norintiems užtekdavo tų bilietų.
Visuomeninės organizacijos gautas lėšas skirdavo, renginiui organizuotoms patirtoms išlaidoms padengti, o pelną investuodavo į savo organizacijų bibliotekėlių-skaityklų steigimą – prenumeruodavo laikraščius, pirkdavo knygas, pirko muzikinius instrumentus, rekvizitą spektakliams. Mokytojai organizavo renginius su paskaitomis, dainavimu, deklamavimu, spektakliais ir gautą pelną skirdavo neturtingųjų mokinių šelpimui. Pavyzdžiui, taip 1931 m. vieno vakaro metu Kuršėnų mokykloje buvo surinkta 200 litų (1, 2).
Jei paimtume vien tik Šaulių sąjungos veiklą mūsų krašte ir jos kultūrinę veiklą, reikėtų viso ciklo straipsnių šia tema. O šiuo kartu galima pasakyti, kad Kuršėnų šauliai 1932 metais išsinuomoję iš savivaldybės patalpas įkūrė Šaulių namus (atidarymas įvyko 1932-09-03), kuriuose buvo ir salė renginiams, ir biblioteka, ir kitos jiems reikalingos patalpos. Štai per 1935 metus iš renginių buvo uždirbta 3352 litai (išlaidų jiems aptūrėta – 1856,47 litai). Bibliotekoje tais metais buvo per 2000 knygų, buvo prenumeruojama keliolika laikraščių ir žurnalų – pradedant „Lietuvos aidu“, baigiant „Skautų aidu“. Dūdų orkestro instrumentai buvo pirkti Čekoslovakijoje. Kuršėnų šaulių choras 1934-04-28 dainavo visai Lietuvai per Lietuvos radiją Kaune. Jų kultūros renginių įvairovė stebino. Ne vienas kultūros centras ir šiandien galėtų jiems pavydėti – šeimos vakarai, žymių asmenybių jubiliejų minėjimai, koncertai, paskaitos, mėgėjų spektakliai, tuo metu labai populiarūs visuomeniniai teismai (pirmas 1932 metais), šokių, gegužinių organizavimas – iš visa ši veikla savo organizacijos pajėgomis, visuomeniniais pagrindais, tai yra buvo dirbama iš idėjos, ne už atlygį. Į renginius noriai įsitraukdavo ir ne organizacijos nariai, pirmose gretose buvo mokytojai, valdininkai, kunigai.
Štai kokia buvo vienų metų, 4 deš. vid. Kuršėnų šaulių būrio veiklos valdybos ataskaita susirinkime: 9 – paskaitos, 7 – švenčių, iškilmių minėjimai, be to, pravestos būrio pratybos (manevrai, rikiuotės pratybos, šaudymas), vakarų su vaidinimais, šokių vakarų, gegužinių, sporto švenčių, kaukių vakarų, balių, choro koncertų, 17 – futbolo rungtynių iš kurių 1 – praloštos, 3 – lygiosios, 13 – laimėtų. Bendras įvarčių santykis 54:23 Kuršėnų naudai (atkreiptinas dėmesys, ne šaulių būrio, o Kuršėnų naudai – aut. J. K.). Daiktinė loterija davė per 360 litų pelno. Suorganizuota ir atlikta ekskursija Klaipėdon, apsodintas medeliais „Vilniaus sodas“ priklausąs šaulių būriui…
Čia tik šaulių organizacija buvo paminėta, o kur dar ugniagesių savanorių draugija, labai aktyvūs katalikiško jaunimo organizacija – „pavasarininkai“, globojami klebono ir kunigų, kur kairiosios „Jaunimo sąjunga“, „Žiežirba“, ir kitos socialdemokratų organizacijos, nuo 4 deš. tautininkiškoji „Jaunoji Lietuva“. Paminėtina Moterų katalikių organizacijos skyrius Kuršėnuose veikęs nuo 1925 metų, vienijęs per 150 moterų, jos organizuodavo įspūdingą Šeimininkų dieną į kurią 1939 metais buvo atvykusi Kauno valstybinio teatro operos primadona – Vladislova Grigaitienė-Polovinskaitė (2, 257). Žydai vykdė aktyvų kultūrinį gyvenimą per savo organizacijas, kurių buvo čia ne viena ir ne dvi.
Be to panašiu principu buvo organizuojamas ir sportinius gyvenimas, kūrėsi komandos, vyko varžybos.
Kultūros renginiai Kuršėnuose ne vasarą vyko 6-7 salėse (šaulių namų, kino teatrų, banko, pradžios mokyklos, žydų pradžios mokyklos, buvusios laikinos bažnyčios ir kt.), vasarą paventyje, Milvydų (dabar Daugėlių) pušyne, Kuršėnų parapijos klebono sode.
Panaši kultūrinė veikla vyko Gruzdžiuose, Šakynoje, Raudėnuose, Pavenčiuose, Kužiuose, Sauginiuose, Ožkėnuose, Pažižmėliuose, Juozapavoje, Varputėnuose ir daugelyje kitų rajono vietovių.
Sakytume, kad tik pavydėti galima būtų tokio intensyvumo kultūrinio gyvenimo ir tokio lankomumo. Pavyzdžiui į Gaisrininkų dienas Kuršėnuose sugužėdavo po kelis tūkstančius žmonių, taip pat ir kitus renginius, valstybinių švenčių minėjimus prie banko ir paminklo (nuo 1928 m.) nepriklausomybės kovoms. Salės būdavo sausakimšos, ne visi norintys žmonės patekdavo į mokamą renginį, kurį organizavo vietiniai choro dainininkai, vietiniai teatro artistai, muzikantai, vietiniai lektoriai su paskaitomis.
Visą šitą kultūrinį atgimimą nutraukė sovietinė okupacija, nes kultūrinis gyvenimas ir jo organizavimas buvo sovietinio rėžimo griežtai kontroliuojamas ir tos sovietinės kultūros pagalba buvo siekiama kurti naują, sovietinį žmogų, tam buvo privalomai kuriama griežtai kontroliuojama saviveiklos sistema. Po okupacijos žmonių iniciatyva buvo baudžiama, kultūros srityje galima daryti tik tai, kas nurodoma ir leidžiama valdžios…
- Sunku su beturčiais vaikais. // Šiaurės Lietuva. 1931. Nr. 47. P. 2.
- Skyriaus moterys. Šventėme Šeimininkų dieną. // Moteris. 1939. Nr. 17-18. P. 257.
- Nuotraukos – www.limis.lt.
Visos teisės saugomos. Be raštiško autoriaus ir portalo „Krašto balsas“ sutikimo draudžiama kopijuoti, platinti, perspausdinti ar kitaip naudoti visą tekstą ar jo dalį, išskyrus įstatymų leidžiamus citavimo atvejus, nurodant autorių ir šaltinį. Šis tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė. Jame pateikiami vertinimai, įžvalgos ir komentarai atspindi autoriaus požiūrį į aptariamą temą.
