Iškilmingi sveikinimai, padėkos aktyviausiems bendruomenių lyderiams, šventinis spektaklis ir kalbos apie savivaldą, kuri yra arti žmogaus. Taip spalio 9-ąją Šiaulių rajone paminėta Vietos savivaldos diena.
Tačiau už gražaus šventės fasado išryškėjo ne tokia šventiška istorija. Kuršėnų miesto seniūnaičiai, gyventojų išrinkti jų interesams atstovaujantys žmonės, kaip teigiama, jau antrus metus iš eilės nesulaukia kvietimų į šį minėjimą. Problemą viešai iškėlus Savivaldybės taryboje, meras leido suprasti, kad atsakymų reikėtų ieškoti seniūnijoje. Tačiau redakcijai pateiktas Savivaldybės paaiškinimas iškėlė dar daugiau klausimų. Kas nutiko, kad savivaldos šventėje neatsirado dėmesio vieno didžiausių rajono miestų seniūnaičiams, ir kodėl niekas negali aiškiai paaiškinti, kas už tai atsakingas?
Kuršėnų seniūnaičiai: kodėl į šventę pakviesti ne visi?
Spalio 9-ąją Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre Kuršėnuose netrūko iškilmingumo. Vietos savivaldos dienos proga susirinko rajono vadovai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnijų atstovai, bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.
Skambėjo Lietuvos himnas, sveikinimo kalbą sakė meras Česlovas Greičius. Už ilgametį darbą pagerbti administracijos darbuotojai, pasveikinti naujai prie kolektyvo prisijungę specialistai. Aktyviausiems bendruomenių atstovams įteiktos mero padėkos. Šventę vainikavo Telšių dramos teatro komedija ir neformalus bendravimas.
Spalio 12 dieną Savivaldybės paskelbtame pranešime apie minėjimą ypatingas dėmesys skirtas žmonėms, kurių iniciatyvos ir kasdieniai darbai stiprina vietos bendruomenes. Devyniems jų – penkiems seniūnaičiams ir keturiems bendruomenių pirmininkams – įteiktos mero padėkos.
Tačiau tarp apdovanotų seniūnaičių nebuvo nė vieno Kuršėnų miesto atstovo.
Nors padėkos skiriamos tik atrinktiems bendruomenių atstovams, šiuo atveju dėmesį atkreipė kita aplinkybė – kai kurie Kuršėnų miesto seniūnaičiai ne tik nebuvo įvertinti už savo veiklą, bet, jų teigimu, net nesulaukė informacijos apie savo mieste vykusį Vietos savivaldos dienos minėjimą.
Kuršėnų mieste veikia devynios seniūnaitijos. Jų gyventojams atstovauja devyni seniūnaičiai. Tad situacija, kai didžiausio rajono miesto gyventojų atstovai pasigenda dėmesio jų pačių mieste organizuojamoje savivaldos šventėje, kelia pagrįstų klausimų.
Juolab kad, seniūnaičių teigimu, tokia situacija kartojasi jau antrus metus iš eilės.
Mero atsakymas Taryboje: Jums reikėtų kreiptis į miesto seniūniją
Spalio 13 dieną vykusio Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdžio mažumos valandoje šią problemą viešai iškėlė tarybos narė Rasa Salygienė.
Politikė atkreipė dėmesį, kad posėdyje daug kalbėta apie seniūnaičių ir bendruomenių pirmininkų svarbą, tačiau Kuršėnų miesto seniūnaičiai į Vietos savivaldos dienos minėjimą, jos žiniomis, nepakviesti jau antrus metus iš eilės.
Tarybos narė tiesiai paklausė mero, kur padaryta klaida ir kas už ją atsakingas.
„Nei meras, nei vicemeras, nei direktorius kvietimų nedalina“, – atsakė Česlovas Greičius.
Meras paaiškino, kad kitų seniūnijų seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai renginyje dalyvavo. Be to, anot jo, buvo parengtas raštas, kuriuo seniūnijų prašyta pasiūlyti aktyviausius bendruomenių vadovus ir seniūnaičius padėkoms.
Iš daugelio seniūnijų kandidatūros buvo gautos, jiems parengtos padėkos.
Kalbėdamas apie Kuršėnų miesto seniūnaičių situaciją, meras nurodė, jog reikėtų kreiptis į pačią miesto seniūniją, ir svarstė, kad galbūt būtent ten nebuvo tinkamai susisiekta su gyventojų atstovais.
Meras neatmetė galimybės, kad įvyko organizacinė klaida, tačiau konkrečių jos priežasčių neįvardijo, o atsakymų pasiūlė ieškoti Kuršėnų miesto seniūnijoje. Siekdami objektyviai įvertinti situaciją ir išsiaiškinti visas aplinkybes, „Krašto balsas“ kreipėsi tiek į pačius Kuršėnų miesto seniūnaičius, tiek į Kuršėnų miesto seniūnijos vadovybę.
Sandra Jakė: seniūnaičio darbas nėra vien šventės ir koncertai
Į „Krašto balso“ klausimus atsakė Daugėlių seniūnaitijos seniūnaitė Sandra Jakė.
Spalio 14 dieną redakcijai atsiųstame laiške ji patvirtino asmeniškai negavusi nei kvietimo, nei informacijos apie Vietos savivaldos dienos minėjimą. Pasak jos, panašiai buvo ir 2025 metais, o apie šiųmetį renginį nebuvo informuoti ir kai kurie kiti miesto seniūnaičiai.
S. Jakė pirmiausia pasveikino apdovanotus bendruomenių lyderius. Ji pabrėžė nekvestionuojanti jų nuopelnų, tačiau atkreipė dėmesį, kad kvietimas dalyvauti šventėje ir padėka už veiklą nėra tas pats.
„Manau, kad seniūnaitis, kaip gyventojų išrinktas jų interesų atstovas, turėtų bent jau būti informuojamas apie savivaldos dienai skirtą renginį. Juk informavimas ir apdovanojimas yra du visiškai skirtingi dalykai“, – teigė seniūnaitė.
Jos nuomone, ši istorija atskleidžia ir kitą problemą – neaiškius seniūnaičių aktyvumo vertinimo kriterijus.
Vieni seniūnaičiai organizuoja kultūrinius renginius, koncertus, šventes ar išvykas. Kiti daugiau dėmesio skiria gyventojų problemoms, viešajai tvarkai, bendruomenės saugumui, smurto ir priklausomybių prevencijai, pagalbai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Tokios veiklos ne visuomet sulaukia viešumo, tačiau gali turėti didelę reikšmę bendruomenės gyvenimui.
S. Jakė pasakojo savo iniciatyva įgyvendinusi tris projektus, kuriuose dalyvavo Šiaulių rajono gyventojai, ypač daug moksleivių. Vienas projektas, jos teigimu, valstybiniu lygmeniu pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu, o Vidaus reikalų ministerijoje už jį įteikta padėka bei premija.
Seniūnaitė taip pat priminė, kad atstovaujant gyventojams tenka rengti raštus institucijoms, aiškintis dėl priimamų sprendimų, spręsti viešosios tvarkos ir saugumo problemas, o kartais – užduoti valdžiai nepatogius klausimus.
„Tačiau ar seniūnaičio pareiga yra būti patogiam? Ar vis dėlto jo pareiga – girdėti gyventojus, atstovauti jų interesams ir kelti problemas net tada, kai apie jas kalbėti nėra malonu?“ – klausė S. Jakė.
Šis jos pastebėjimas kelia platesnį klausimą: ar vertinant seniūnaičių veiklą vienodai pastebimos tiek šventinės iniciatyvos, tiek mažiau matomas kasdienis darbas ginant gyventojų interesus?
Nėra duomenų, kad Kuršėnų miesto seniūnaičiai būtų nepakviesti dėl kritiškos pozicijos ar nepatogių klausimų. Tačiau viešai nepaaiškinta vertinimo tvarka palieka vietos tokioms abejonėms.
Penki klausimai seniūnijos vadovybei – atsakymas iš mero patarėjos
„Krašto balso“ redakcija spalio 13 dieną pateikė oficialią užklausą Kuršėnų miesto seniūnui Raimondui Bernotui ir jo pavaduotojai Giedrei Karkalienei.
Redakcija prašė paaiškinti, ar seniūnaičiai tikrai nebuvo kviečiami į šventinį minėjimą dvejus metus iš eilės, kas buvo atsakingas už informavimą, ar seniūnija teikė kandidatūras mero padėkoms ir kokių veiksmų ketinama imtis, kad panaši situacija nepasikartotų.
Iš R. Bernoto elektroninio pašto gautas pranešimas, kad seniūnas atostogauja, todėl pasiūlyta kreiptis į pavaduotoją.
Tačiau tą pačią dieną redakcija sulaukė atsakymo ne iš seniūnijos vadovybės, o iš mero patarėjos Ritos Žadeikytės. Patarėja nurodė perduodanti Kuršėnų seniūnijos atstovų paaiškinimą.
„Kaip mane informavo Kuršėnų seniūnijos atstovai, kvietimas į Savivaldos dieną buvo viešas, todėl atskirų kvietimų seniūnaičiams neišsiųsta“, – rašė R. Žadeikytė.
Pasak jos, Savivaldybės ir Kuršėnų miesto seniūnijos bendradarbiavimas su seniūnaičiais vyksta nuolat, santykiai yra draugiški ir dalykiški.
Į klausimą dėl apdovanojimų pateiktas dar vienas paaiškinimas:
„Pasak Kuršėnų seniūnijos atstovų, visi seniūnaičiai dirba gerai, nebuvo išskirtas kažkuris vienas.“
Tačiau būtent šie atsakymai iškėlė naujų klausimų. Jei renginio kvietimas buvo viešas ir individualių kvietimų niekam neprireikė, kodėl meras Tarybos posėdyje svarstė, kad galbūt seniūnija nesusisiekė su savo seniūnaičiais?
O jeigu visi devyni miesto seniūnaičiai dirba gerai, ar bent vienas jų buvo siūlytas padėkai?
Kur buvo paskelbtas viešas kvietimas? Atsakymo redakcija nesulaukė
Mero ir jo patarėjos paaiškinimai nebūtinai vienas kitą paneigia. Galbūt viešas kvietimas egzistavo, tačiau seniūnija turėjo papildomai informuoti seniūnaičius. Galbūt informavimas buvo paliktas kiekvienos seniūnijos nuožiūrai.
Tačiau tokių aplinkybių niekas nepaaiškino.
Norėdamas patikslinti gautą informaciją, „Krašto balsas“ dar kartą kreipėsi į R. Žadeikytę. Redakcija paprašė nurodyti, kur ir kada paskelbtas viešas kvietimas, kokiais informavimo kanalais jis platintas, ir pateikti nuorodą į publikaciją.
Taip pat pakartotinai paprašyta patikslinti, ar Kuršėnų miesto seniūnija 2025 ir 2026 metais teikė kandidatūras mero padėkoms.
Šįkart atsakymas buvo itin trumpas.
„Sveiki, aš pateikiau Jums seniūnijos atstovų atsakymą“, – parašė mero patarėja.
Taigi net ir po pakartotinio kreipimosi redakcijai nepavyko išsiaiškinti esminių renginio organizavimo ir seniūnaičių vertinimo aplinkybių.
Seniūno pavaduotojai telefonu prisiskambinti nepavyko
Negavusi išsamių atsakymų raštu, „Krašto balso“ redakcija mėgino tiesiogiai susisiekti su Kuršėnų miesto seniūno pavaduotoja Giedre Karkaliene, kuri seniūnui Raimondui Bernotui atostogaujant pavaduoja seniūną ir vykdo jai pavestas funkcijas.
Darbo metu paskambinus pavaduotojos tarnybiniu mobiliuoju telefonu, skambutis buvo atmestas, o per likusią darbo dieną ji neperskambino. Nors tokį atvejį galėjo lemti tarnybinis užimtumas ar kitos objektyvios priežastys, redakcijai taip ir nepavyko tiesiogiai išgirsti seniūnijos vadovybės paaiškinimo.
Ar pasikartojanti situacija susijusi su seniūno vadovavimu?
Kuršėnų miesto seniūnijai vadovaujantis Raimondas Bernotas šias pareigas eina nuo 2024 metų. Vadinasi, tiek 2025, tiek 2026 metų Vietos savivaldos dienos minėjimai vyko jo vadovavimo seniūnijai laikotarpiu.
Nors nėra duomenų, kad seniūnas Raimondas Bernotas būtų sąmoningai nurodęs nekviesti seniūnaičių ar neteikti jų kandidatūrų apdovanojimams, dvejus metus besikartojanti situacija kelia klausimų dėl seniūnijos darbo organizavimo.
Po iškilmingų kalbų liko neatsakyti klausimai
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Kuršėnų miesto seniūnaičiai buvo sąmoningai ignoruojami. Galbūt viską lėmė paprastas nesusikalbėjimas ar organizacinė klaida. Tačiau net ir nedidelės klaidos tampa reikšmingos, kai jos kartojasi, o kai kurie žmonės pasijunta pamiršti.
Juk Vietos savivaldos diena – ne vien iškilmingos kalbos, apdovanojimai ar šventinės nuotraukos. Tai proga prisiminti visus, be išimties, žmones, kurie savo laiką ir pastangas skiria bendruomenėms, neretai tyliai, be atlygio ir viešo pripažinimo. Kiekvieno jų indėlis yra svarbus.
