SusitikimaiKelionėsLaisvalaikisRenginiaiŠiaulių rajonas

Per Pakistaną – tuk-tuku, o Europoje nakvojo parkuose: keliautojas Lukas Vainavičius savo istorijomis dalijosi Kuršėnuose

Keliautojas Lukas Vainavičius Kuršėnuose pasakojo apie savo nuotykius ir netikėtas patirtis kelionėse. Nuotr. Kristina Ruočienė.

Pusantro mėnesio kelionė po Pakistaną tuk-tuku, beveik 2000 įveiktų kilometrų, nakvynės po atviru dangumi ir pažintys su žmonėmis, kurie visiškai nepažįstamam keliautojui atveria savo namų duris. Tokios patirtys jau tapo Luko Vainavičiaus gyvenimo dalimi. Spalio 2 dieną Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje viešėjęs keliautojas ir turinio kūrėjas dalijosi savo nuotykiais, pasakojo apie gyvenimą kelyje ir atskleidė, kas lieka už kadro kuriant kelionių vaizdo įrašus.

Keliautojas ir turinio kūrėjas Lukas Vainavičius pasakoja apie savo keliones ir nuotykius susitikime Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje Kuršėnuose.
Keliautojas Lukas Vainavičius Kuršėnuose dalijosi kelionių įspūdžiais ir atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Nuotr. Kristina Ruočienė.

Lukas Vainavičius: kelionėse svarbiausia – ne maršrutas, o žmonės

Lukas Vainavičius nėra iš tų keliautojų, kurie iš anksto susidėlioja kiekvienos dienos maršrutą, rezervuoja viešbučius ir tiksliai žino, kur atsidurs po savaitės. Jam kur kas įdomiau leistis į kelią nežinant, ką atneš rytojus.

Kartais jis keliauja pėsčiomis, kartais stabdo pakeleivingus automobilius ar naudojasi vietiniu transportu. Toks keliavimo būdas leidžia ne tik pamatyti šalį, bet ir iš arčiau pažinti joje gyvenančius žmones.

Viena įsimintiniausių kelionių Lukui buvo nuotykis Pakistane. Pusantro mėnesio jis keliavo šia šalimi tuk-tuku – nedidele trirate motorine transporto priemone, kuria dažnai važinėjama Azijos šalyse.

Per šį laiką keliautojas įveikė apie 2000 kilometrų. Tačiau labiausiai jam įsiminė ne nuvažiuotas atstumas ar aplankytos vietovės, o vietinių žmonių nuoširdumas ir svetingumas.

Pasak Luko, kelionėse pasitaiko situacijų, kai visiškai nepažįstami žmonės pasiūlo nakvynę, paveža, padeda išspręsti iškilusias problemas ar tiesiog parodo kelią. Tokios patirtys neretai tampa brangesnės už gražiausius aplankytų vietų vaizdus.

Pakistanas jam paliko tokį gerą įspūdį, kad su kai kuriais ten sutiktais žmonėmis jis bendrauja iki šiol.

Viskas prasidėjo nuo pasiskolintos brolio kameros

Nors šiandien Lukas savo kelionių įspūdžiais dalijasi socialiniuose tinkluose, keliauti ir filmuoti jis pradėjo vos prieš dvejus metus.

Mintis išbandyti tokį gyvenimo būdą kilo žiūrint kitų keliautojų vaizdo įrašus. Ilgai nesvarstęs, Lukas pasiskolino brolio kamerą ir išsiruošė į pirmąją kelionę.

Tuomet jo maršrute atsidūrė Paryžius, Barselona ir Roma. Tačiau ši kelionė buvo kitokia nei įprastos turistinės išvykos. Vietoje patogių viešbučių Lukas nakvynei rinkosi parkus, paplūdimius ir kitas netradicines vietas.

Tokios nakvynės tapo ne tik kelionės patirties, bet ir pirmojo vaizdo įrašo dalimi.

Grįžęs iš kelionės jis sumontavo filmuotą medžiagą ir pasidalijo ja internete. Vaizdo įrašas sulaukė žiūrovų dėmesio, o tai paskatino tęsti pradėtą veiklą.

Taip viena spontaniška kelionė virto pomėgiu, kuris šiandien Luką nuveda į vis tolimesnius pasaulio kampelius.

Už gražių kelionių vaizdų – valandos darbo

Socialiniuose tinkluose kelionės dažnai atrodo kaip nenutrūkstantis nuotykis: įspūdingi kraštovaizdžiai, nepažįstamos kultūros, netikėti susitikimai ir smagios situacijos.

Tačiau Kuršėnuose viešėjęs Lukas papasakojo ir apie kitą šios veiklos pusę, kurios žiūrovai dažniausiai nemato.

Kelionių vaizdo įrašų kūrimas reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Reikia ne tik filmuoti, bet ir peržiūrėti sukauptą medžiagą, atrinkti įdomiausias akimirkas, montuoti, rašyti tekstus bei versti titrus.

Be to, ne kiekviena diena kelyje būna kupina įvykių. Kartais nieko ypatingo nenutinka, o nuovargis ar prasta nuotaika visai neskatina traukti kameros.

Vis dėlto būtent tokios dienos irgi yra tikroji keliautojo kasdienybė. Todėl norint nuosekliai kurti turinį tenka filmuoti net tada, kai tam nėra didelio ūpo.

Tai, ką žiūrovas pamato keliolikos minučių vaizdo įraše, neretai yra daugybės valandų darbo rezultatas.

Kur keliai nuves toliau?

Nors Lukas jau spėjo patirti nemažai nuotykių, jo norimų aplankyti vietų sąrašas dar ilgas.

Keliautojas svarsto apie Pietų Ameriką, norėtų sugrįžti į Amazonės regioną, dar kartą aplankyti Braziliją. Tarp galimų ateities krypčių – ir Madagaskaras.

Tačiau konkrečių planų jis neskuba dėlioti. Kelionės žavesys Lukui slypi galimybėje keisti kryptį, priimti netikėtus sprendimus ir atrasti vietas, apie kurias iš pradžių galbūt nė nebuvo pagalvojęs.

Kur keliauti toliau, jis kviečia siūlyti ir savo vaizdo įrašų žiūrovus.

Norintiems keliauti – paprastas Luko patarimas

Susitikimo pabaigoje bibliotekos lankytojai turėjo galimybę užduoti keliautojui klausimų.

Į susitikimą su keliautoju Luku Vainavičiumi Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje Kuršėnuose gausiai susirinkę lankytojai klausosi jo kelionių istorijų ir ruošiasi užduoti klausimus.
Susitikimo metu kuršėniškiai domėjosi Luko Vainavičiaus kelionėmis, patirtais nuotykiais ir turėjo galimybę užduoti jam rūpimus klausimus. Nuotr. Kristina Ruočienė.

Vienas jų buvo apie tai, nuo ko reikėtų pradėti žmogui, kuris taip pat svajoja keliauti, tačiau vis nedrįsta žengti pirmojo žingsnio.

Luko atsakymas buvo trumpas, tačiau atspindintis jo paties požiūrį į keliones:

„Jei norit keliauti – nebijokit ir viskas bus gerai.“

Galbūt būtent nuo tokio paprasto apsisprendimo ir prasideda įdomiausios istorijos. Juk pats Lukas prieš dvejus metus taip pat neturėjo didelės filmavimo patirties ar brangios įrangos – tik norą pamatyti pasaulį ir iš brolio pasiskolintą kamerą.

O šiandien jis jau gali papasakoti apie tūkstančius kilometrų, netikėtas nakvynes ir draugystes, užsimezgusias už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos.

Kviečiame peržiūrėti susitikimo su keliautoju Luku Vainavičiumi akimirkas:

Parengta pagal Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos informaciją. Nuotraukos – Kristinos Ruočienės ir Luko Vainavičiaus asmeninio archyvo.

Dalinkitės šiuo straipsniu

Palikite komentarą