Bendruomenės balsas prasideda nuo žmogaus, kuriam rūpi… Esu kuršėniškė. Ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir „pagal jausmą“. Čia užaugau, čia auga mano vaikai, čia mano namai. Niekada neįsivaizdavau savęs kitur. Matyt, esu tas žmogus, kuriam Kuršėnai ne tik miestas – tai dalis manęs pačios.
Pagal profesiją esu teisininkė. Todėl visada mano darbas buvo su žmonėmis ir dėl žmonių. O prieš kiek daugiau nei trejus metus mano gyvenime įvykę pokyčiai atvedė į dar artimesnį ryšį su bendruomene. Tapau Daugėlių seniūnaitijos seniūnaite, įsitraukiau į įvairias visuomenines veiklas, esu Šiaulių rajono savivaldybės NVO tarybos narė.
Per tuos metus supratau vieną paprastą dalyką – neretai bendruomenė netelpa į seniūnijos ribas. Ji nėra tik vieta, kurioje gyveni. Ji visų pirma yra žmonės. Jų istorijos. Jų problemos. Jų džiaugsmai. Jų baimės. Ir per tuos metus išmokau vieną labai svarbią pamoką – bendruomenė stiprėja ne tada, kai visi galvoja vienodai. Ji stiprėja tada, kai žmonės nebijo kalbėtis.
Kai gavau pasiūlymą dėl šios rubrikos, pirmiausia pagalvojau ar tikrai spėsiu dar ir rašyti. Juk tai atsakomybė. Tačiau, puikiai žinau, jog bendruomenės gyvenimas netelpa į trumpus įrašus socialiniuose tinkluose. Už kiekvienos iniciatyvos, kiekvieno konflikto ir kiekvienos pergalės stovi žmonės, kurių istorijas verta papasakoti.
Žinau, kad mano požiūris ne visada visiems yra patogus. Jis toks, matyt, liks. Kartais jis sulauks pritarimo, kartais – kritikos. Tačiau visada rinksiuosi kalbėti atvirai. Niekada nesiekiau būti patogi. Visada siekiau būti sąžininga tiek prieš save, tiek prieš žmones.
Turbūt todėl didžiausia dovana, kurią gavau iš bendruomenės, yra žmonių pasitikėjimas. Jis neįpareigoja būti neklystančia. Jis įpareigoja būti sąžininga, girdėti žmones ir nepamiršti, kad kiekvienas sprendimas pirmiausia paliečia žmogų. Tas pasitikėjimas nėra apdovanojimas. Tai kasdien iš naujo užsitarnaujama atsakomybė.
Todėl šioje rubrikoje neieškosiu sensacijų. Ieškosiu žmonių. Kalbėsiu apie bendruomenes, jų iniciatyvas, iššūkius, apie drąsą prisiimti atsakomybę. Apie bendruomenes, kurios nebijo kalbėtis. Rašysiu ir apie problemas. Kartais nepatogias. Kartais tokias, apie kurias lengviau patylėti. Tačiau pagarba bendruomenei prasideda nuo pagarbos tiesai.
Tikiu, kad stipri bendruomenė prasideda ne nuo idealių sąlygų. Ne tada, kai kieme pastatomas suoliukas, pasodinamas medis ar suorganizuojama šventė. Ji prasideda nuo žmonių, kuriems rūpi.
Prieš kelias dienas turėjau progą įsitikinti, kokią galią turi bendruomenės. Man teko garbė pristatyti Asociacijos „Daugėliai“ projektą „Priklausomybių spąstai – nepriklausyk priklausomybei“ Vidaus reikalų ministerijoje vykusioje Nusikaltimų prevencijos gerosios praktikos konferencijoje. Projektas buvo pripažintas vienu iš gerosios praktikos pavyzdžių. Žinoma, toks įvertinimas džiugina.
Tačiau svarbiausia buvo visai ne tai. Svarbiausia buvo išgirsti patvirtinimą, kad bendruomenė gali būti pokyčių kūrėja. Kad prevencija gimsta ne kažkur kabinetuose. Ji gimsta ten, kur žmonės pažįsta vieni kitus. Kur nebijo kalbėtis. Kur nebijo padėti. Kur nebijo prisiimti atsakomybės.
Konferencijoje buvo pasakyta mintis, su kuria visiškai sutinku – veiksminga prevencija įmanoma tik bendradarbiaujant valstybės institucijoms, savivaldai, nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms. Manau, kad jokia institucija, viena pati neišspręs visų problemų. Tačiau bendruomenė, kuri nebijo pastebėti, kalbėti ir veikti, gali pakeisti labai daug.
Todėl stengsiuosi tapti bendruomenės balsu.
Ne todėl, kad turiu atsakymus į visus klausimus. O todėl, kad tikiu, jog stipriausios bendruomenės prasideda nuo žmonių, kurie nebijo užduoti klausimų. Nuo žmonių, kurie pastebi, paklausia, pasiūlo, o kartais nepatogiai primena, kad bendruomenė prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.
Sandra Jakė
Bendruomenių skilties redaktorė
Teisininkė, lektorė, priklausomybių konsultantė, Daugėlių seniūnaitijos seniūnaitė, Šiaulių rajono savivaldybės NVO tarybos narė.
