Pasirodo, Šiaulių rajono savivaldybės Etikos komisija turi vieną gana neįprastą savybę – duris, pro kurias patekti galima, o išeiti jau gerokai sudėtingiau. Bent jau tokią išvadą norisi daryti skaitant istoriją, kuri tęsiasi nuo 2025 metų rudens.
Tarybos narės Rasa Salygienė ir Ingrida Volosova raštu pareiškė norą būti atšauktos iš Etikos komisijos. Vien jų pareiškimo teisiškai neužtenka, nes komisijos sudėtį keičia taryba.
Ir čia prasidėjo savivaldybinės teisės kūryba. Sprendimas dėl jų atšaukimo nepriimamas. Todėl žmogus lieka komisijos nariu. Kadangi lieka – laikoma, kad jis ir toliau turi vykdyti visas komisijos nario funkcijas. O kai jis, jau pareiškęs, kad komisijoje nebenori būti, jų nevykdo visa apimtimi – meras teikia skundą tai pačiai Etikos komisijai ir taip inicijuoja tyrimą.
Teisiškai tai nėra „įkalinimas“. Žinoma. Bet politiškai ir instituciškai metafora darosi nepatogiai tiksli. Nes viena yra pasakyti: kol taryba nepriėmė sprendimo dėl atšaukimo, žmogus formaliai tebėra komisijos narys. Visai kas kita – mėnesių mėnesius palikti jo prašymą būti atšauktam neįgyvendintą, o paskui vertinti jo atsakomybę už elgesį situacijoje, kurios pats išspręsti negalėjo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) Rasos Salygienės skundą atmetė. Tai faktas ir jo slėpti nereikia. Tačiau lygiai toks pat faktas yra ir tai, kad VTEK nevertino, ar mero bei tarybos veiksmai – arba neveikimas – formuojant komisijos sudėtį buvo tinkami. Todėl ši istorija nėra baigta sakiniu „VTEK skundą atmetė“.
Nes jeigu institucija reikalauja iš politikų atsakomybės, padorumo, sąžiningumo ir pavyzdingumo, turbūt nėra pernelyg įžūlu paklausti, kokį atsakomybės standartą ji taiko pati sau.
Apie tai, kaip ši situacija atrodo iš žmogaus, kuris joje atsidūrė, pusės „Krašto balsui“ savo poziciją pateikė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Salygienė.
Toliau pateikiama Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narės Rasos Salygienės pozicija.
RASA SALYGIENĖ: „KAI NEVEIKIMAS TAMPA „SPRENDIMU“, O UŽ JO PASEKMES ATSAKO KITI“
Šį kartą noriu kalbėti ne tik apie save ar vieną Etikos komisijos sprendimą. Man ši istorija kelia daug platesnį klausimą – kaip nuo 2025 metų neišspręsta Šiaulių rajono savivaldybės Etikos komisijos situacija galiausiai baigėsi etikos tyrimais toms, kurios pačios buvo aiškiai pareiškusios norą iš šios komisijos pasitraukti.
PIRMASIS RIMTAS SIGNALAS – DAR 2024 METAIS
2024 m. birželio 5 d. VTEK priėmė sprendimą dėl tuometės Etikos komisijos pirmininkės Ados Grakauskienės. VTEK konstatavo, kad ji, dalyvaudama ir pirmininkaudama posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl tyrimo jos pačios atžvilgiu pradėjimo, veikė interesų konflikto situacijoje ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
VTEK kartu pabrėžė, kad Etikos komisijos nariai ir jos pirmininkas turi demonstruoti pavyzdinį elgesį kitiems tarybos nariams bei visuomenei, o Šiaulių rajono savivaldybės merui pasiūlė imtis prevencinių priemonių.
Taigi apie Etikos komisijai keliamą ypatingą atsakomybės standartą savivaldybei buvo priminta dar 2024 metais.
2025-IEJI: PAŽEIDIMŲ DAUGĖJA
2025 m. balandžio 14 d. pati Šiaulių rajono savivaldybės Etikos komisija priėmė dar du sprendimus: tarybos narys Rolandas Kaveckas ir tarybos narė Judita Šakočiuvienė buvo pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtintą pareigą nusišalinti ir nedalyvauti priimant su jų privačiais interesais susijusius sprendimus.
Taigi komisijoje, vertinančioje kitų politikų elgesį, jau buvo narių, kurių pačių atžvilgiu buvo konstatuoti interesų derinimo reikalavimų pažeidimai.
NORĖTI PASITRAUKTI, PASIRODO, NEUŽTENKA
2025 m. spalio 14 d. Ada Grakauskienė atsistatydino iš Etikos komisijos pirmininkės pareigų. Po mėnesio sprendimus priėmėme ir mes: 2025 m. lapkričio 14 d. pareiškimą pateikiau aš, o 2025 m. lapkričio 18 d. – Ingrida Volosova. Mūsų valia buvo aiški – prašėme būti atšauktos iš komisijos. Tačiau vien mūsų pareiškimų nepakako. Kadangi keitėsi komisijos sudėtis, tam buvo reikalingas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimas.
Kaip nurodyta VTEK sprendime, tuo metu buvo rengiamas sprendimo projektas dėl mūsų atšaukimo, tačiau, gavus neigiamą teisinį vertinimą dėl proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo komisijoje, tuo etapu jis tarybai svarstyti pateiktas nebuvo. Vėliau Etikos komisijos sudėties keitimo klausimai tarybą pasiekė, tačiau mūsų prašymai būti atšauktoms iki šiol liko neįgyvendinti.
Todėl susidarė paradoksali situacija: mes pačios savo įgaliojimų komisijoje nutraukti negalėjome, o tarybos sprendimas, kuriuo būtume atšauktos iš Etikos komisijos, taip ir nebuvo priimtas. Teisiškai ir toliau likome jos narėmis.
Posėdžiuose dalyvavome, tačiau, jau būdamos aiškiai išreiškusios valią pasitraukti, sąmoningai nedalyvavome priimant sprendimus – nevertinome nagrinėjamos medžiagos, nedalyvavome diskusijose ir nebalsavome.
Galima diskutuoti, ar pasirinkome tinkamiausią elgesio formą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad jeigu mūsų prašymai būti atšauktoms būtų buvę įgyvendinti, nebūtume likusios komisijos narėmis, kurių elgesys joje vėliau tapo etikos tyrimų objektu.
SPRENDIMO DĖL ATŠAUKIMO NĖRA. BET ATSIRANDA MERO SKUNDAS
2026 m. vasario 6 d. Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius kreipėsi į Etikos komisiją dėl mūsų veiksmų bei galimo sąmoningo neveikimo, prašydamas įvertinti tai, kad, formaliai likusios komisijos narėmis, neatlikome visų jos nario funkcijų.
Ir čia pagrindinis paradoksas: prašėme būti atšauktos, tačiau sprendimas dėl mūsų atšaukimo nebuvo priimtas. Todėl likome komisijos narėmis, o galiausiai pradėtas tyrimas dėl mūsų elgesio būtent šioje neišspręstoje situacijoje.
Kyla paprastas klausimas: kieno kompetencijoje buvo šios situacijos sprendimas? Mes pačios jau buvome pateikusios prašymus būti atšauktos ir neturėjome teisinių priemonių savo įgaliojimams komisijoje nutraukti.
MANO ATŽVILGIU KONSTATUOTI PAŽEIDIMAI. VTEK SKUNDĄ ATMETĖ
2026 m. gegužės 18 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija pripažino mane pažeidusia šešis Valstybės politikų elgesio kodekso principus: pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo ir atsakomybės. Su tokiu vertinimu nesutikau ir kreipiausi į VTEK.
2026 m. rugpjūčio 19 d. VTEK mano skundą atmetė.
Šio fakto neslepiu ir savo atsakomybės klausimo nevengiu. Tačiau lygiai taip pat svarbu pasakyti, ko šiame procese VTEK nesprendė. Mano kelti klausimai dėl Etikos komisijos sudėties formavimo, narių atšaukimo ir mero veiksmų nebuvo mano elgesio vertinimo dalykas. VTEK nurodė, kad šie argumentai gali būti reikšmingi vertinant komisijos sudėties formavimo ir jos veiklos organizavimo aspektus. Todėl VTEK sprendimas mano byloje neatsakė į kitą klausimą: ar tinkamai buvo sprendžiama pati situacija, dėl kurios ši byla apskritai atsirado?
REZULTATAS – 5 IŠ 7
Mano turimais duomenimis, iš septynių Etikos komisijos sudėtyje esančių tarybos narių penkių atžvilgiu kompetentingos institucijos yra konstatavusios Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų arba Valstybės politikų elgesio kodekso principų pažeidimus. Ados Grakauskienės atveju pažeidimą konstatavo VTEK, Rolando Kavecko ir Juditos Šakočiuvienės – Etikos komisija, o aš ir Ingrida Volosova Etikos komisijos sprendimais buvome pripažintos pažeidusios Valstybės politikų elgesio kodekso principus.
Penki iš septynių.
Atvejai ir jų teisiniai pagrindai skirtingi, todėl jų nesutapatinu. Tačiau kalbame apie Etikos komisiją – instituciją, vertinančią kitų politikų elgesį ir kuriai VTEK pati yra iškėlusi pavyzdingo elgesio standartą.
Todėl klausimas apie tokios komisijos autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja, mano nuomone, yra pagrįstas.
ATSAKOMYBĖS NEVENGIU. BET JI NEGALI BŪTI VIENPUSĖ
Galima kritikuoti mano pasirinkimą nedalyvauti Etikos komisijos sprendimų priėmime. Institucijos mano elgesį įvertino, VTEK mano skundą atmetė – šių faktų neneigiu.
Bet lygiai tokio paties atsakomybės standarto reikalauju ir iš tų, kurių kompetencijoje buvo šios situacijos sprendimas. Etika negali būti taikoma pasirinktinai, o atsakomybė negali baigtis ties tuo žmogumi, kurio elgesį patogiausia įvertinti.
Ji turi apimti ir priimtus sprendimus. Ir tuos, kurie taip ir nebuvo priimti.
REDAKTORĖS KOMENTARAS: KAS UŽRAKINO ETIKOS KOMISIJOS DURIS?
Teisiškai durys, žinoma, neužrakintos. Tačiau pabandykime pro jas išeiti. Prašymą pateikei. Pats savęs atšaukti negali. Tarybos sprendimo dėl tavo atšaukimo nėra. Mėnuo, du, pusmetis… beveik metai. Bet kaltas vis tiek atsiranda.
Šitoje istorijoje mane labiausiai stebina ne tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija Rasą Salygienę pripažino pažeidusia politiko elgesio principus. Institucijos savo vertinimą pateikė, jis yra dokumentuose. Mane stebina kita.
Taip, vien pareiškimas komisijos nario įgaliojimų nenutraukia. Taip, atšaukimui reikalingas tarybos sprendimas. Tačiau iš šių dviejų sakinių niekaip neišplaukia trečias: „Todėl prašymas būti atšauktam gali likti neįgyvendintas neribotą laiką“.
Štai čia, mano nuomone, teisinė logika baigiasi ir prasideda politinė atsakomybė.
Proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo reikalavimas gali paaiškinti, kodėl negalima tiesiog išbraukti dviejų pavardžių ir tuo viską užbaigti. Tačiau vėliau Etikos komisijos sudėties keitimo klausimai tarybą vis dėlto pasiekė.
Projektai buvo. Klausimas tarybą pasiekė. Laikas ėjo. Tai kodėl dvi tarybos narės, dar 2025 m. lapkritį pareiškusios norą būti atšauktos, 2026 m. rugsėjį vis dar tebėra Etikos komisijos sudėtyje?
Teisės norma, nustatanti, kaip turi būti sudaryta komisija, nėra draudimas politinei valdžiai problemą spręsti. Ir tikrai nėra leidimas žmogų paversti savotišku Etikos komisijos įkaitu: pats savo įgaliojimų nutraukti negali, o sprendimo dėl jo atšaukimo nėra. Tuo pat metu jo elgesys komisijoje gali tapti etikos tyrimo objektu.
Rezultatas – instituciniu požiūriu stebėtinai patogus. Atsakomybės grandinėje visada randamas paskutinis žmogus. Tik kažkodėl labai sunkiai randamas sprendimo priėmėjas.
PABAIGAI
Pabaigai klausimas jau ne vien apie Rasą Salygienę ar Ingridą Volosovą. Jis apie valdžios gebėjimą spręsti savo pačios institucines problemas. Nes procedūras galima aiškinti ilgai. Projektus galima rengti ir svarstyti. Tačiau galiausiai lieka labai paprastas matas – rezultatas.
O rezultatas šiandien toks: dvi tarybos narės dar 2025 m. lapkritį pareiškė norą būti atšauktos iš Etikos komisijos ir 2026 m. rugsėjį vis dar tebėra jos sudėtyje. Štai tokia šiandien Šiaulių rajono Etikos komisijos matematika.
Į komisiją – tarybos sprendimu. Iš komisijos – irgi tik tarybos sprendimu. Žmogaus valia pasitraukti išreikšta. Sprendimo dėl jo atšaukimo nėra. Bet kaltų vis tiek pavyko rasti.
Tekste pateikiamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narės Rasos Salygienės komentaras yra jos asmeninė pozicija ir vertinimas. Autoriaus bei redakcijos požiūris nebūtinai sutampa su tekste išreikštomis mintimis. Siekdamas užtikrinti objektyvumą ir nuomonių įvairovę, „Krašto balsas“ yra pasirengęs publikuoti ir kitų tekste minimų šalių ar savivaldybės vadovų komentarus bei paaiškinimus.
