Kas kelis mėnesius nuo 2022-ųjų daug įtakingų žmonių rimtais barzdotais veidais sako, kad Rusijos ekonomika štai jau, jau, tuoj, tuoj sugrius. Dar vienas ketvirtis. Dar viena žiema. Rezervai baigiasi, rublis virsta popieriumi. Praėjo ketveri metai. Nesugriuvo. O pranašai tiesiog nukėlė griūtį ir kalba toliau tuo pačiu tonu, tarsi nieko nebuvo sakę. Bet dar nedarykime griežtų išvadų. “Nes jei kartą nesugriuvo, vadinasi, niekada nesugrius” – tokia pat nesąmonė, tik kitoje rankoje. Bet turime sprendimą – pasižiūrėti, ką daro pinigai. Paprastai pinigai nemeluoja, nesigiria, nerėkauja ir neturi nuomonės apie geopolitiką. Jie tiesiog eina ten, kur saugiau. Ir tą judėjimą galima paaiškinti.
Rusai balsuoja prieš savo pačių rinką
Maskvos birža per pusmetį nukrito maždaug penktadaliu. Krito septyniolika savaičių iš eilės – tokios juodos serijos nebuvo nuo 1997-ųjų. Bet įdomiausia net ne tai. Įdomiausia, kas tuo metu pirko. Rusų smulkieji investuotojai pirmą ketvirtį į brokerių sąskaitas sunešė rekordines sumas. Laukė dividendų – kaip kasmet. Dividendų beveik nebuvo – pelnai mikroskopiniai, dalis įmonių išmokas tiesiog atšaukė. Taip, atšaukė, nes gali. O žmogus, kuris nieko neanalizuoja ir tiesiog laiko pinigus banke, pasirodė gudresnis. Jam moka beveik 14 procentų. Garantuotai. Kam jam tos akcijos? Štai ir visas Rusijos akcijų rinkos paveiksliukas: ten pinigų nededa net patys rusai.
Ekonomika kaip ir nekrenta, jei tikėti jų skelbiamais duomenimis, o 2024-aisiais karo ekonomika augo beveik penkiais procentais. Pernai jau liko vienas procentas. Šiemet pirmą ketvirtį jau ir tas dingo. Bet svarbiausias skaičius kitas, ir jis nuobodus: investicijos krito 14 procentų. Nuobodus, nes nieko nesako apie šiuos metus. Ir svarbus, nes sako apie 2032-uosius. Kai šalis nustoja statyti gamyklas ir pirkti naują įrangą, ji nesugriūva. Ji vieną dieną tiesiog pastebi, kad dešimt metų niekur nepajudėjo.
Skaičiavo vienaip, gavosi kitaip
Įsivaizduok, kad dėliojiesi metų biudžetą ir įsirašai sau į exelio lentelę: uždirbsiu tiek, doleris kainuos tiek. Rusija taip ir padarė. Įsirašė, kad nafta bus 59 dolerių, o doleris – 92 rubliai. Nafta nukrito iki keturiasdešimties. Doleris – 78. Abi prielaidos klaidingos, ir abi ta pačia kryptimi. Rezultatas: per ketverius mėnesius deficitas jau didesnis, nei buvo suplanuotas visiems metams. O „juodos dienos” fondas nuo karo pradžios ištirpo daugiau nei dvigubai – liko apie 46 milijardai dolerių, ir didelė dalis to yra auksas. Čia dauguma sakytų: aha, vadinasi, kai fonde pinigai baigsis, tada ir ištiks bankrotas. Nebus taip.
Kodėl „bankrutuos” yra neteisingas žodis
Rusija beveik neturi skolų, o bankai priklauso jai pačiai. Kai pritrūks pinigų, centrinis bankas paskolins bankams, bankai už tuos pinigus nupirks valstybės obligacijas, ir skylė bus užkamšyta. Pinigų netrūks – jie tiesiog bus silpnesni. Už karą bus sumokėta ne bankrotu, o trimis dalykais, apie kuriuos per televiziją mažai kalbama: mokesčiais (PVM jau pakeltas iki 22 %), infliacija ir vis labiau nuvertėjančiu rubliu.
Vienas skaičius, kurį verta žinoti: kad suvesti galą su galu biudžete, nafta turėtų pabrangti bent 50 procentų arba doleris pakilti iki maždaug 117 rublių. Nafta nuo Kremliaus nepriklauso, o rublis iš dalies. Tai pabandykite atspėti kas ir kaip judės, jei klibinti gali tik rublį.
Benzinas – problema, kurios palūkanomis neišspręsi
Per pusmetį Ukraina smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms daugiau nei keturiasdešimt kartų. Straipsnio rašymo metu nepaliesta buvo viena – Angarske, prie Baikalo. Turbūt todėl, kad baisiai toli. Daugumoje regionų degalai normuojami, benzino eksportas sustabdytas. Ir čia visai kitokia problema nei sankcijos. Sankcijos veikia lėtai ir per pinigus, o sudegusi gamykla vienu metu ir kelia kainas, ir mažina gamybą – prieš tokį scenarijų centrinis bankas bejėgis. Palūkanomis benzino juk nepagaminsi. Naftą eksportuojanti šalis pastatė gyventojus į eilę degalinėje. Nežinau ar tai stebėti įdomiau už tekantį vandenį, ar degančią ugnį, bet tikrai bent kažkokia konkurencija.
„Bet juk ten viskas labai pigu”
Taip. Pigu. Tik pigu ir vertinga nėra tas pats.
Užsienio pinigai išėjo 2022-aisiais ir negrįžo. Rublių turėtojai renkasi indėlį, ne akcijas. Beje, Kremliui silpna birža visai tinka. Kol žmonių pinigai guli banke, bankai už juos perka valstybės skolą – o ta finansuoja karą. Santaupos tyliai nuteka į biudžetą ir svarbiausia nieko niekam nereikia aiškinti.
Trys keliai
Vis tik lėtas dusimas – labiausiai tikėtinas scenarijus. Karas tęsiasi, augimo nėra, infliacija ~7-9%, rublis pamažu silpsta. Niekas per daug nelūžta ir negriūna, bet niekas ir negerėja. Taip metai po metų.
Blogesnis jiems būtų antras variantas: nafta išlieka pigi, atakos tęsiasi, sprogsta (ne tik) skylė biudžete, tada pinigų spausdinimas tampa atviras, infliacija grįžta į rimtą dviženklę zoną.
Trečias scenarijus – paliaubos. Akcijos atšoktų greitai ir stipriai, ypač tos, kurias sankcijos labiausiai skriaudė. Bet čia dauguma nepastebėtų velniškų detalių: paliaubos ekonomikai būtų blogas sprendimas. Nes sustotų kariniai užsakymai, grįžtų šimtai tūkstančių vyrų, kuriems reiktų darbo. O darbo tai nėra tiek gero ir tokio gerai apmokamo. Todėl, kad nekariaujantiems veiklos sumažėjo ukrainiečių atakų dėka. Todėl visiškai realu, kad akcijos kiltų, o ekonomika smuktų.
Tai ką sekti, kad žinoti kaip sekasi Rusijai?
Rublio kursą. Ne indeksą, ne BVP, ne antraštes.
Kol rublis stiprus – Rusija dar kvėpuoja. Kai jis nušoks nuo skardžio – štai tada karo padavėjas atneš sąskaitą už gyvenimą. Nemaža Rusijos biudžeto dalis įslaptinta, o rimti ekonomistai oficialia statistika atvirai abejoja. Todėl skaičių čia nedaug, nes ginčytis nėra prasmės dėl to, ką Rusija paskelbė pati. Realybė greičiausiai prastesnė, bet įrodyti to negalime nei vienas. Turbūt ir nereikia.
Paskutinė pastraipa – straipsnį įveikėte!
Iš Lietuvos rusiškų akcijų nei nusipirksi, nei laikysi, nei parduosi. Ir tai yra gerai. Bet stebėti verta. Kaimynas gali iškrėsti šposų ir mums, bet apie tai kiek išsamiau parašysiu vėliau. Maskvos birža – vienintelė vieta, kur Rusijos elitas savo pinigais atsako į klausimą, ar tiki, kad karas greitai baigsis. Kol kas atsakymas vienas – netiki.
Apie autorių
Dainius Bartusevičius – Lietuvos blokų grandinės asociacijos (LBCA) prezidentas, kriptovaliutų rinkos ekspertas ir MB „Kriptika“ vadovas. Daug metų dirba kriptovaliutų ir „blockchain“ srityje, analizuoja rinkos tendencijas, reguliavimo pokyčius ir praktinį blokų grandinės technologijų pritaikymą.
Dainius vysto kripto bendruomenę „Kriptoklubas“, rengia savaitines rinkos apžvalgas ir tinklalaides, kuria turinį „YouTube“ kanale „(ne) lengvas milijonas“, taip pat aktyviai dalijasi įžvalgomis daugiau nei 23 tūkst. narių vienijančioje „Kriptovaliutos ir Pinigai“ bendruomenėje. Socialiniuose tinkluose jis žinomas ir kaip „Dainius Žino“.
Yra įgijęs magistro laipsnį Bitcoin reguliavimo etikos srityje. Savo tekstuose nagrinėja ne tik kriptovaliutas, bet ir finansų rinkas, ekonomiką bei geopolitinių įvykių poveikį pinigams.
Šis tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė. Jame pateikiami vertinimai, įžvalgos ir komentarai atspindi autoriaus požiūrį į aptariamą temą.
