„O jis žino, kad yra įvaikintas?“
„Ar ji tikrai myli globėjus?“
„O jeigu biologiniai tėvai sugrįš?“
„Ar tokie vaikai apskritai gali pasikeisti?“
Tai klausimai, kuriuos girdime ne iš piktos valios. Dažniausiai juos užduoda žmonės, kurie tiesiog nežino, nes vaikų globa ir įvaikinimas daugeliui vis dar yra pasaulis, matomas tik iš šalies – per filmus, pavienes istorijas ar seniai susiformavusius stereotipus.
Tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė ir kartu – kur kas žmogiškesnė.
Vienas didžiausių nesusipratimų yra įsitikinimas, kad vaikui pakanka pakeisti namus. Jeigu viskas būtų taip paprasta, užtektų naujo kambario, švarių drabužių ir saugios lovos. Tačiau vaikas atsineša ne tik kuprinę. Jis atsineša savo istoriją, prisiminimus, netektis, klausimus, į kuriuos kartais net suaugusieji neturi atsakymų. Jis atsineša išmoktą nepasitikėjimą. Jeigu iki šiol žmonės, kurie turėjo saugoti, skaudino arba negalėjo pasirūpinti, kodėl dabar reikėtų tikėti, kad viskas bus kitaip? Todėl pirmieji žingsniai naujoje šeimoje retai primena laimingą filmo pabaigą. Kartais jie primena ilgą kelią į pasitikėjimą.
Visuomenė dažnai tikisi dėkingo vaiko. Tačiau vaikai neprivalo būti dėkingi už tai, kas jiems priklauso pagal teisę. Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugioje aplinkoje, turėti žmogų, kuris juo rūpinasi, jaustis mylimas. Kai sakome: „Jis turėtų būti dėkingas, kad jį priėmė“, netyčia pamirštame svarbiausią dalyką – vaikas neprarado šeimos todėl, kad taip pasirinko. Jis neteko to, ko neturėjo netekti nė vienas vaikas.
Dar vienas dažnas įsitikinimas – kad globojamas ar įvaikintas vaikas turėtų kuo greičiau pamiršti savo praeitį. Tačiau žmogaus gyvenimas nėra knyga, iš kurios galima išplėšti pirmuosius skyrius. Vaiko istorija visada lieka jo dalimi. Biologiniai tėvai, broliai, seserys, pirmieji namai – visa tai sudaro jo tapatybę, net jeigu prisiminimai skaudūs. Kai leidžiame vaikui apie tai kalbėti, mes nestipriname jo skausmo. Mes padedame jam suprasti savo gyvenimą. Vaikui nereikia rinktis, kurią savo istorijos dalį mylėti. Jam reikia žmonių, kurie priimtų visą jo istoriją.
Kartais girdime ir kitą sakinį: „Meilė viską išgydys.“ Norėtųsi, kad taip būtų. Meilė yra būtina, tačiau vien jos neužtenka. Vaikui reikia laiko, kantrybės, nuoseklumo, supratimo, kad traumos pasekmės neišnyksta vien todėl, jog atsirado saugūs namai. Kartais didžiausias meilės įrodymas yra ne gražūs žodžiai, o gebėjimas likti šalia tada, kai vaikas pyksta, bijo ar atstumia.
Dar vienas visuomenėje gajus mitas – kad globėjai arba įtėviai „pakeičia“ biologinius tėvus. Iš tiesų vaiko širdyje nėra konkurso. Net ir skaudžiausi prisiminimai neištrina ryšio su biologine šeima. Vaikas gali ilgėtis žmonių, kurie juo nepasirūpino, gali juos mylėti, gali ant jų pykti. Visi šie jausmai gali egzistuoti vienu metu. Kai suaugusieji tai supranta, vaikui nebereikia slėpti savo išgyvenimų. Jis gali būti savimi.
Bene labiausiai visuomenei trūksta vieno supratimo. Vaikų globa ir įvaikinimas nėra istorijos apie didvyrius. Tai istorijos apie santykį, apie žmones, kurie mokosi vieni kitais pasitikėti, apie mažus kasdienius dalykus, apie pusryčius, kurie visada laukia ant stalo, apie apkabinimą po nesėkmės, apie pažadą, kuris ištesimas, apie suaugusįjį, kuris nepasitraukia po pirmo konflikto. Būtent iš tokių akimirkų gimsta tai, ko negalima nupirkti ir neįmanoma suvaidinti.
Saugumas vaikui dažnai tampa pirmuoju žingsniu į tikėjimą, kad pasaulis gali būti kitoks, nei jis jį pažino iki šiol. Galbūt visuomenei nereikia žinoti visų vaikų istorijų, tačiau mums visiems svarbu suprasti vieną dalyką. Vaiko gyvenimą keičia ne smalsūs klausimai apie jo praeitį. Jį keičia žmonės, kurie padeda kurti ateitį. Ir būtent tokios visuomenės labiausiai reikia kiekvienam vaikui.
Jeigu bent kartą pagalvojote apie globą / įvaikinimą, neleiskite abejonei tapti vienintele priežastimi sustoti. Pasikalbėkite su savo miesto ar rajono Globos centro specialistais. Užduokite klausimus. Sužinokite daugiau. Nebūtina sprendimą priimti iš karto. Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo vieno pokalbio, o vienas pokalbis gali tapti pradžia istorijos, kuri pakeis ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimą.
Kuršėnų šeimos namų Globos centras renka naują globėjų / įtėvių mokymo grupę. Mokymai bus organizuojami Kuršėnų šeimos namų Globos centre (Pramonės g. 2, Kuršėnai, Šiaulių r.). Telefonas pasiteiravimui: +370 614 98970
